Tatimet dhe taksat pėrbėjnė burimin kryesor tė tė ardhurave nė buxhetin e shtetit (mbi 90%). Nė shumicėn e rasteve termat "tatim" dhe "taksė" pėrdoren me tė njėjtin kuptim, megjithėse tatimet paguhen mė tepėr nė bazė tė tė ardhurave ose fitimeve qė realizohen dhe mallrave qė konsumohen, kurse taksat paguhen pėr shėrbimet e ndryshme qė autoritetet shtetėrore u bėjnė qytetarėve tė tyre.
Tatimet dhe taksat duhet t'i pėrgjigjen katėr parimeve:1. Parimit tė ligjshmėrisė, sipas tė cilit rregullat, vlerat dhe mėnyrat e mbledhjes sė tatimeve e taksave tė tė gjitha llojeve duhet tė fiksohen nėpėrmjet ligjit, domethėnė tė votohen nė parlament.
2. Parimit vjetor, sipas tė cilit parlamenti duhet t'i japė ēdo vit qeverisė autorizimin e mbledhjes sė tatimeve e taksave.
3. Parimit tė barazisė, sipas tė cilit kontributi i pėrbashkėt duhet tė jetė gjithashtu i shpėrndarė midis qytetarėve pėr shkak tė mundėsive tė tyre.
4. Parimit tė nevojės.
Taksat Direkte dhe Indirekte
Janė dy grupe tė mėdha tė tatimeve dhe taksave: ato direkte dhe ato indirekte. Nė tatimet dhe taksat direkte pėrfshihen ato tatime e taksa qė llogaritem mbi tė ardhurat, fitimet, pasuritė e paluajtėshme dhe shėrbimet publike tė personave konkret fizik e juridik dhe duhet tė derdhėn nė buxhetin e shtetit po prej tyre.
Nė tatimet dhe taksat direkte pėrmėndim: tatimi mbi tė ardhurat, tatimi mbi fitimin, tatimi mbi pasurinė etj. Tatimet dhe taksat direkte mund tė vendosen nė mėnyrė proporcionale (tė njėjtėn pėrqindje pėr tė gjithė kontribuesit) ose progresive (pėrqindja rritet nė pėrputhje me shumėn qė tatohet).
Tatimet dhe taksat indirekte quhen ato qė pėrfshihen nė madhėsinė e ēmimit tė produkteve, tė mallrave e tė shėrbimeve tė ndryshme, dhe paguhen si pjesė e kėtyre ēmimeve nga konsumatorėt dhe derdhen nė buxhetin e shtetit nga ata persona qė janė shitės tė produkteve, mallrave e sherbimeve. Nė tatimet dhe taksat indirekte pėrmėndim: tatimi mbi vlerėn e shtuar, taksėn doganore, akciza, etj.
Tatimet dhe taksat nė ēdo vend grupohen nė kombėtare (qėndrore) dhe vendore, duke u nisur nga autoritet qė i vendosin dhe i arkėtojnė.
Proporcionaliteti dhe progresiviteti janė dy mėnyra tė llogaritjes sė vlerės sė tatimeve e taksave. Kėto pėrbėjnė aktualisht debatin mbi qėllimin dhe drejtėsinė e sistemit fiskal.
1. Njė tatim proporcional aplikohet me koeficientė tė njėjtė tė tatimit ndaj asaj qė pėrbėn bazėn e tatimit. (pėr shėmbull, tatimi mbi shoqėritė). Baza e tatimit ėshtė vlefta ekonomike (e tė ardhurave, pasurisė), qė shėrben si bazė e llogaritjes sė tatimit. Partizanėt e proporcionalitetit konsiderojnė se kjo ėshtė mėnyrė e drejtė llogaritje, sepse secili kontribuon nė proporcion tė njėjtė me tė ardhurat e tij. Ata mendojnė gjithashtu qė kjo mėnyrė favorizon neutralitetin fiskal (deformimet e kufizuara prej zgjedhjes ekonomike tė agjentėve, mungesa sidomos e efekteve tė pragut). Tatimet proporcionale janė pėrgjithėsisht mė tė thjeshta pėr t'u vendosur, dhe si tė tilla mė pak tė kushtueshme pėr tu mbledhur.
2. Me tatimin progresiv, koefiēienti i tatimit rritet mbi shumėn qė tatohet (pėr shėmbull, tatimi mbi tė ardhurat: sa mė tė larta tė jenė tė ardhurat, aq mė i rėndėsishėm ėshtė pjesa qė merret nė formėn e tatimit. Nė rastin e progresivitetit, pėrveē koefiēientit, pėrdoren elementė tė tjerė pėr vlerėsimin e tatimit, si: minimumi i fillimit tė tatitimit apo pragu. Tatimi progresiv mund tė konsiderohet si i drejtė nė masėn qė mundėson njė rishpėrndarje tė pasurive dhe njė reduktim tė pabarazive. Pėrkundrazi, njė progresivitet i fortė perceptohet prej disave si njė element dekurajues i punės suplementare ose investimit.