Ekonomia ėshtė njė shkencė shoqėrore qė merret me studimin e prodhimit, shpėrndarjes dhe konsumit tė tė mirave dhe shėrbimeve. Ndryshe, ekonomia njihet si shkencė e cila studion tė gjitha marrėdhėniet qė zhvillohen gjatė njė procesi ekonomik, qofshin ato mes qenieve njerėzore, qenieve njerėzore dhe mjeteve tė prodhimit apo qenieve njerėzore dhe politikave tė prodhimit.
Pėrkufizimi i mėsipėrm ėshtė njė nga shumė pėrkufizimet e formuluara nga ana e ekonomistėve tė famshėm botėrorė. Tėrėsia e marrėdhėnieve nė prodhim qė i pėrgjigjet njė shkalle tė caktuar tė zhvillimit tė forcave prodhuese nė njė rend shoqėror.
Njė pėrcaktim ekonomik nga njė pėrcaktim tjetėr ndyshon nė varėsi tė periudhės se kur ėshtė bėrė apo edhe nga studiuesi (sipas qasjeve) qė ka bėrė atė pėrcaktim.
Ekonomia ėshtė njė fushe studimore dinamike, e cila gjithnjė e mė shumė zgjerohet kėshtu rrethi i pėrfshirshmėrisė sa shkon e rritet. Nė kėtė kontekst, pėr studim mė tė lehtė dhe mė tė detajuar ekonomia ndahet nė pjesė. Ndarja e ekonomisė si tėrėsi mund tė bėhet duke u marr parasysh kėndvėshtrimin nga i cili bėhet piknisja pėr ndaje.
Ndarja sipas pėrfshirshmėrisė
Mikroekonomia ėshtė degė e ekonomisė e cila studion njėsitė e veēanta tė ekonomisė siē janė familjet apo ndėrmarrjet. Kjo degė merret me pjesė tė veēanta tė kėrkesės dhe ofertės, si dhe me ndėrthurjen e tyre.
Makroekonomia ėshtė ajo pjese e shkencave ekonomike qė meret me studimin e funkcionimit tė ekonomisė nė kuptim tė gjėrė tė fjalės. Nė kėtė kontekst, ajo analizon format mė sintetike tė treguesve ekonomikė si: Prodhimi i Brendshėm Bruto (PBB) dhe ciklet ekonomike tė tij, papunėsinė dhe inflacionin, konsumin, investimet, politikat fiskale dhe monetare, tregėtinė ndėrkombėtare, bilancin e pagesave, etj
Makroekonomia si fushė e ndarė e interesit konsiderohet se i ka zanafillet nė veprėn e John Maynard Keynes-it "Teoria e pėrgjithėshme e punėsimit, kamatės dhe parave", botuar nė vitin 1936.
0682885032
0682885032
ntopalli@perspekti.com
www.facebook.com/perspekti/