REPO
Ėshtė marreveshje riblerjeje me anė tė sė cilės Banka e Shqipėrisė aktualisht manipulon ofertėn e parasė. Nė njė kuptim mė teknik, marrėveshja e riblerjes nėnkupton njė marrėdhėnie huazimi (kreditimi nė rastin e repos sė anasjelltė) nė themel tė sė cilės qėndron angazhimi i bankės qendrore (bankės tregtare) qė, nė pėrfundim tė kohėzgjatjes sė marrėveshjes, tė kryejė njė transaksion tė kundėrt: t'i kthejė bankės (Bankės sė Shqipėrisė) likuiditetin. Si garanci pėr kėtė transaksion shėrbejnė letrat me vlerė tė qeverisė. Gjatė kohėzgjatjes sė operacionit, banka qendrore merr nga bankat tregtare njė kredi afatshkurtėr nė lekė, kredi pėr tė cilėn ajo paguan njė interes tė caktuar tė llogaritur mbi pėrqindjen e repos. Kėshtu, nga njė pikėpamje ekonomike, njė repo i korrespondon njė huaje tė mbėshtetur nė njė garanci. Ajo ėshtė njė nga instrumentet kryesore tė politikės monetare tė bankės qendrore, me anė tė tė cilės Banka e Shqipėrisė administron likuiditetin nė sistemin bankar.
Rimbursim
Tatim i ripaguar njė tatimpaguesi. Kjo ripagesė shpesh ndodh si rezultat i mbajtjes sė tatimit nė burim nga paguesi i tė ardhurav nė njė shkallė tė caktuar tė tatimit, ndėrkohė qė marrėsi i kėtyre tė ardhurave ėshtė i pėrjashtuar nga tatimi ose tatohet me njė shkallė mė tė ulėt tatimore. Rimbursimi i TVSH-sė ndodh nė rastin e tepricės sė TVSH-sė sė kreditueshme ndaj TVSH-sė sė zbatueshme. Njė situatė e tillė mund tė lindė nė rastin e eksporteve me shkallė zero.
Rrezik Financiar
Mundėsia e humbjes financiare, si rezultat i njė ngjarjeje tė pritshme. Rreziqet kryesore financiare janė: rreziku i ndryshimit tė tarifave tatimore; rreziku i kursit tė kėmbimit, rreziku i normave tė interesit, rreziku i uljes sė vlerės sė titujve ne bursė.