Debitim Direkt
Instrument pagese qė pėrshin njė autorizim pėr debitimin e llogarisė sė urdhėruesit, pranė bankės sė urdhėruesit, e iniciuar nga pėrfituesi, pranė bankės sė pėrfituesit. Zakonisht, debitimi direkt ėshtė njė pagesė e autorizuar parapraktikisht, ku urdhėruesi autorizon pagesėn pėrpara nisjes sė saj dhe pėrdoret mė sė shumti nė shlyerjen e detyrimeve qė lindin nga pėrdorimi i shėrbimeve publike.
Deficiti Tregtar
Bilanci tregtar negativ, domethėnė diferenca negative ndėrmjet eksporteve dhe importeve tė regjistruara njihet si deficit tregtar i vendit. E kundėrta, domethėnė diferenca pozitive ndėrmjet eksporteve dhe importeve tė regjistruara njihet si suficit nė bilancin tregtar tė vendit.
Deflacioni
Deflacioni i referohet njė situate kur niveli i ēmimeve tė konsumit, demonstron rėnie pėrgjatė njė periudhe kohore. Deflacioni ėshtė rasti i kundėrt i inflacionit.
Depozita Kursimi
Fonde qė individė apo ndėrmarrje depozitojnė pranė njė banke, mė shpesh nė formėn e njė llogarie kursimi qė pėrfiton interesa.
Depozita me Afat
Fonde qė janė depozituar nė njė bankė pėr njė periudhė kohe tė fiksuar. Zakonisht, investuesi nuk mund tė tėrheqė shumėn e depozituar deri nė pėrfundim tė afatit tė maturimit.
Depozita pa Afat apo Llogari Rrjedhėse
Fonde, qė mund tė transferohen, nė ēdo kohė dhe pa kufizim nga njė llogari bankare nė njė tjetėr llogari ose tė konvertohen me para nė dorė.
Depozita Njėditore
Ėshtė njė lehtėsi e Bankės sė Shqipėrisė qė i mundėson bankave tė depozitojnė pėr njė ditė, likuiditetin e tepėrt tė tyre nė para, pranė Bankės sė Shqipėrisė. Pėr kėtė investim bankat marrin interesa.
Derivati
Derivati ėshtė njė instrument financiar me kėto karakteristika: vlera e tij ndryshon nė vartėsi tė normės sė interesit, ēmimit tė instrumentit financiar, ēmimit tė produktit-bazė, kursit tė kėmbimit tė monedhės, indeksit tė ēmimeve ose treguesve tė tjerė tė ngjashėm. Kosto fillestare e tij ėshtė zero ose e vogėl nė krahasim me lloje tė tjera kontratash.