Ēfarė ėshtė aritmia dhe cilat janė shkaqet e shfaqjes sė saj?
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Ēfarė ėshtė aritmia dhe cilat janė shkaqet e shfaqjes sė saj?

Zemra ėshtė e ndarė nė 4 dhoma, dy dhomat e sipėrme (atriumi) dhe dy dhomat e poshtme (barkushet).

Ēfarė ėshtė aritmia dhe cilat janė shkaqet e shfaqjes sė saj?
Ēfarė ėshtė aritmia dhe cilat janė shkaqet e shfaqjes sė saj?
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 17/10/2017 17:10

Ritmi i zemrės normalisht kontrollohet nga njė stimulues kardiak normal i vendosur nė atriumin e djathtė qė quhet nyja sinoatriale. Nyja sinoatriale prodhon impulse elektrike qė nisin normalisht ēdo rrahje zemre. Nga nyjet sinoatriale, impulset elektrike kalojnė nėpėr atrium, ku shkaktojnė tkurrje tė muskujve tė atriumit dhe rrjedhje tė gjakut nė barkushe.

Impulset elektrike mė pas arrijnė nė grupin e qelizave tė quajtura nyje atrioventikulare, zakonisht ėshtė rruga e vetme qė sinjalet tė kalojnė nga atriumi nė barkushe. Nyjet atrioventikulare ngadalėsojnė sinjalet elektrike para se tė arrijnė nė barkushe. Kjo vonesė lejon barkushet tė mbushen me gjak. Kur arrijnė impulset elektrike tek muskujt e barkushes, tkurren, pėr t'u tejēuar gjaku mė pas nė mushkri dhe pjesė tė tjera tė trupit.

Njė zemėr e shėndetshme ka zakonisht 60-100 rrahje nė minutė. Ndėrsa aritmia ndodh kur impulsi nuk lind nė mėnyrė korrekte tek nyja sinoatriale, por lind nė njė vatėr tjetėr, jashtė vatrės normale. Atėherė kemi formimin e aritmive atriale, pra qė e marrin zanafillėn tek atriumi. Zemra, pėrveē muskulit tė zemrės, pėrbėhet nga disa fije shumė tė specializuara tė cilat prodhojnė impulsin elektrik dhe e tejēojnė atė. Impulsi i gjeneruar nga nyja sinoatriale (njė grup qelizash nervore qė janė pėrgjegjėse pėr prodhimin e potencialit elektrik nė zemėr) pėrhapet nė tė dy atriumet si valė depolarizimi (vala P).

Stimuli pėrēohet pastaj tek nyja atrio-ventrikulare ku ndalet pėr 1/10 e sekondės (intervali P-Q). Mė pas impulsi kalon nė dy degėzimet e tufės sė Hisit, tė majtėn dhe tė djathtėn duke shkaktuar depolarizimin e barkusheve.

Shumė faktorė mund tė shkaktojnė ose ēojnė nė aritmi, pėrfshirė:

Sulm i menjėhershėm nė zemėr

Dėmtime tė indeve tė zemrės nga njė sulm i mėparshėm nė zemėr

Ndryshime nė strukturėn e zemrės, si nga kardiomiopatia Bllokimi i arterieve nė zemėr (sėmundja e arterieve koronare)

Tensioni i lartė i gjakut

Hipertiroidizmi (gjėndėr tepėr aktive e tiroides)

Hipotiroidizmi (gjėndėr jo mjaftueshėm aktive e tiroides)

Duhanpirja

Abuzimi me alkoolin ose kafeinėn

Abuzimi me drogėn

Stresi

Ilaēe dhe suplemente tė caktuara, pėrfshirė ilaēet kundėr ftohjes dhe alergjive, si dhe suplementet me lėndė ushqyese

Diabeti

Apnea e gjumit Gjenetik

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
A;H?=

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.