Ēfarė ėshtė Insulina dhe ēfarė funksioni kryen?

Insulina ėshtė njė hormon nė trupin tonė qė kryen funksione themelore, me tė vėrtetė jetike.

Ēfarė ėshtė Insulina?

Insulina ėshtė njė hormon, pra ėshtė njė mesazher qe sjell mesazhe nė qelizat e trupit tonė. Nė raste specifike, insulina prodhohet nga qelizat B tė ishujve tė Langerhansit nė pankreas nga tė cilat ka marrė dhe emrin e saj: ishull nė latinisht do tė thotė insula.

Pankreasi ėshtė njė organ i vendosur nė bark para shtyllės kurrizore, dhe funksionon si njė fabrikė e enzimeve qė ndihmojnė nė tretjen e ushqimit.

Insulina ėshtė esenciale pėr metabolizmin e sheqernave. Insulina sekretohet nga pankreasi, kur niveli i glukozės nė gjak (ose sheqerit nė gjak) ėshtė shumė i lartė dhe ka funksion tė ulė sasinė e sheqerit nė gjak.

Kur insulina prodhohet nė njė sasi tė pamjaftueshme nga pankreasi ose qelizat e trupit nuk i pėrgjigjen pranisė sė saj, nivelet e glukozės nė gjak do tė jenė mė tė larta se ato normale (hiperglicemi) duke favorizuar, kėshtu, fillimin e diabetit.

Ēfarė funksioni kryen Insulina?

Insulina ėshtė njė hormon qė nxit qelizat e trupit pėr tė ruajtur glukozėn qė vjen nga ushqimet. Glukoza deporton brenda qelizės, shndėrrohet nė njė formė pėr depozitė tė quajtur glikogjen ose, nėse nuk ėshtė pėrdorur, konvertohet nė yndyrė qė do tė depozitohet nė qelizat adipoze. Insulina i hap derėn e qelizave tė glukozės qė vijnė nga tretja e karbohidrateve.

Nė mėnyrė qė glukoza tė mund tė hyjė nė qeliza, ėshtė e nevojshme prania e insulinės dhe efikasiteti i pėrsosur i receptorit tė saj, ose dera e qelizės.

Insulina gjithashtu lejon njė shfrytėzim tė vazhdueshėm tė glukozės edhe gjatė periudhave tė agjėrimit fiziologjik, nė mėnyrė qė organeve, veēanėrisht trurit, ti vijė gjithmonė njė sasi e mjaftueshme pėr nevojat e tyre. Nė fakt, qelizat B tė pankreasit tė prodhojnė nė vazhdimėsi insulinė, por e ndryshojnė sasinė nė varėsi tė ngrėnies dhe tė kontributit tė tyre mbi sheqernat.

Kur ne hamė, qelizat B lėshojnė sinjale qė shkaktojnė rritjen e prodhimit tė insulinės pėr 2 ose 3 orė, duke u kthyer pastaj nė nivelin minimal por tė vazhdueshėm tė prodhimit nė kohėn ndėrmjet vakteve dhe gjatė natės, nė mėnyrė qė njė sasi e vogėl glukoze tė mbetet jashtė nga qelizat pra nė gjak.

Ēfarė ndodh kur nuk ka insulinė ose receptoret e saj nuk funksionojnė mirė?

Molekulat e glukozės tė cilat kanė origjinėn nga tretja e ushqimeve nuk mund tė gjejnė dyer tė hapura dhe nuk mund tė hyjnė tek qelizat, duke mbetur nė gjak (glicemi e lartė ose hiperglicemi) dhe qė rezultojnė gjithashtu tė pranishėm edhe nė urinė (glikozuria), qė normalisht nuk ka glukozė.

Flitet pėr diabetin e tipit 1, kur prodhimi i insulinės nga pankreasi ėshtė i ulur ose shumė i reduktuar pėr shkak tė njė sėmundje autoimune qė ēon nė shkatėrrimin e qelizave B.

Flitet pėr diabetin tip 2, kur pankreasi nuk prodhon insulinė tė mjaftueshme pėr tė pėrmbushur nevojat e trupit (sekretimit i mangėt i insulinės), ose insulina e prodhuar nuk vepron nė mėnyrė efektive (rezistencė e insulinės).

Rezultati, nė tė dy rastet, ėshtė rritja i nivelit tė glukozės nė gjak (hiperglicemia).