Arti nė perandorinė Osmane.

Perandoria Osmane e cila u formua kah fundi i shekullit XIII vazhdoi tė zgjerohej dhe tė mbijetojė gjer pakė pas Luftės sė Parė Botėrore.

Gjatė gjithė kėsaj kohe kjo perandori pėrfshinte njė territor tė madh kur u zhvillua njė art i shkėlqyer i pasur me arkitekturė, prodhim masiv tė qeramikės, zbukurimeve nga ari, letrės turke Ebru, qilimave turk, gjithashtu tapiceritė dhe dorėshkrimeve tė ilustruara.

Osmanėt turq zhvillimet kulturore nuk i pėrqendruan vetėm nė njė qendėr tė vetme, por ato i realizuan nė gjithė territorin qė sundonin. Si nė historinė e mė hershme Islame ashtu edhe nė kėtė periudhė ata mblodhėn kokat mė tė menēura tė territorit dhe realizuan zhvillimet kulturore, edukative e artistike pjesa e madhe e tė cilave janė dėshmi edhe nė ditėt e sotme.

Arkitekti mė i famshėm i kėsaj periudhe ishte arkitekt Sinani i cili jetoi afėr njėqind vite dhe dizajnoi qindra ndėrtime arkitekturale (qė njihen: 84 xhamia. 52 xhami tė vogla mesxhide, 57 medrese, 7 spitale, 22 mauzoleve, 17 strehė vorfėnore, 5 ujėsjellės, 8 ura , 20 hane dhe 48 hamame) nga tė cilat ndėr mė tė njohurat janė Suleymaniye Camii nė Stamboll dhe Selimiye Camii nė Edirne. Nxėnėsit e Sinanit pastaj ndėrtuan objektet e famshme si Xhamia e Kaltėr nė Stamboll dhe Taxh Mėhalla nė Indi.

Urat e ndėrtuara nga kjo periudhė pothuajse gjenden nė tė gjitha rajonet e Ballkanit dhe janė tė njohura pėr stilin e tyre arkitekturalo-artistik.

Vepra kryesore tė dorėshkrimeve tė ilustruara osmane paraqesin "dy librat e festivaleve" njė realizuar nė shekullin e XVI dhe njė nga koha e sulltan Muratit. Kėto libra pėrmbajnė njė numėr tė madh tė ilustrimeve dhe ekspozojnė ndikim tė fortė safavide.

Osmanėt janė tė njohur edhe pėr zhvillimin e pigmentit tė kuq tė ndritur, i njohur si Iznik kuq, nė qeramikė.