Sa i pėrket artit interpretues format mė tė pėrhapura tė teatrit gjatė Viteve tė Arta Islame ishte teatri i kukullave (qė pėrfshinte kukulla dore, lojėra hijesh, marionete etj) dhe dramat e njohura si ta'ziya, ku aktorėt shfaqnin seri me pėrmbajtje tė historisė sė myslimanėve. Shfaqjet laike tė njohura si akhraja, ishin mė pak tė popullarizuara se sa shfaqjet me kukulla dhe ato ta'zieh.
Teatri turk i kukullave, Karagoz, ka ndikuar dukshėm nė rajonin pėr rreth. Mendohet qė ky aktrim tė ketė ardhur nga Kina pėrmes Indisė. Mė vonė kėtė lloj aktrimi e morėn mongolėt nga kinezėt dhe e pėrkthyen nė turqisht. Disa dijetarė pohojnė se Teatri i Hijeve erdhi nė Anadoll nė shekullin e XVI nga Egjipti. Pėrkrahėsit e kėsaj teorie pohojnė se kur Sulltan Selimi pushtoi Egjiptin nė vitin 1517 ai prezantoi nė njė shfaqje tė tillė teatrale tė realizuar pėr nder tė tij. Ai ishte aq i impresionuar sa qė solli kėtė lloj aktrimi nė Stamboll ku djali i tij, mė vonė Sulltani i Mrekulluari, kishte interes tė madh nė shfaqjet.
Nė vendet tjera stili i aktrimit me hije dhe kukulla i njohur si khayal al-zill - njė term metaforik ndėrkombėtarė kuptimi i tė cilit pėrkthehet si hijet e imagjinatės ose 'hijet e fantazisė'. Kjo ėshtė shfaqje teatrale hijesh e pėrcjellur me muzikė ku si instrumente pėrfshihen daullet, defet pa fletat e metalit dhe flautet si dhe efektet speciale si tymi, zjarri, bubullimat, kėrcitjet, zhurmat si dhe ēfarėdo efekti tjetėr qė do tė bėnte audiencėn tė qėshtė ose tė dridhej.
Nė Iran teatri i kukullave ekzistonte mė herėt se nė vitin 1000 e qė fillimisht vetėm kukullat doreza dhe me fije ishin tė popullarizuara. Llojet tjera tė stileve tė aktrimit me kukulla u bėnė tė njohura nė kohėn e Kajarit.