Kompjuterat optikė punojnė me shpejtėsinė e dritės.
Teksti kėkues ėshtė gabim.
Teksti kėkues ėshtė gabim. Ju lutem pėrdorni vetėm shkronja dhe numra pėr tekstin kėrkues.
Kategoritė
Komenti nuk u shtua
Komenti juaj nuk u shtua. Ju lutem kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Komenti u shtua
Komenti juaj u shtua dhe do jetė i dukshėm automatikisht.

Kompjuterat optikė punojnė me shpejtėsinė e dritės.

Ēdo pajisje qė ju pėrdorni bazohet nė tė njėjtėn teknologji.

Neuronet janė vetėm njė mėnyrė pėr ti bėrė kompjuterat mė tė ngjashėm me trurin.
Neuronet janė vetėm njė mėnyrė pėr ti bėrė kompjuterat mė tė ngjashėm me trurin.
Nga: Xhesjana Topalli
Publikimi: 27/02/2017 23:51

Virtualisht ēdo pajisje qė ju pėrdorni, nga ajo qė po pėrdorni pėr tė lexuar kėtė artikull, deri tek makina llogaritėse, bazohen nė tė njėjtėn teknologji: cirkuitet qė pėrmbajnė shumė tranzistorė qė komunikojnė me njėri tjetrin duke pėrdorur elektronet.

Kemi kaluar njė rrugė tė gjatė qė nga kompjuterat sa njė dhomė tė viteve 1950, por ndėrkohė qė informatika bėhet mė e vogėl, me e shpejtė dhe mė e komplikuar aq mė pak tė nevojshėm bėhen njerėzit.

Ka njė kufizim nė atė sesa tė fuqishėm janė kompjuterat tradicionalė. Kjo ėshtė arsyeja pėrse shkencėtarėt po u kthehen formave plotėsisht tė reja tė teknologjisė pėr kompjuterat e sė ardhmes. Tashmė mund tė shikohet sesi kompjuterat pėrdorin neurone artificialė pėr tė menduar.

Informatika dhe computing me shpejtėsinė e dritės

Neuronet janė vetėm njė mėnyrė pėr ti bėrė kompjuterat mė tė ngjashėm me trurin. Njė mėnyrė tjetėr ėshtė duke ndryshuar mediumin qė ata pėrdorin pėr tė komunikuar. Kompjuterat konvencionalė shkėmbejnė informacion nė formėn e elektroneve, ndėrsa truri i njeriut pėrdor njė miks kompleks tė sinjaleve kimike. Disa sugjerime nga studimet mė tė fundit thonė qė truri gjithashtu pėrdor grimca tė vogla drite qė quhen fotone. Ēfarė do tė ndodhte nėse edhe kompjuterat do ti pėrdornin ato?

Kompjuterat optikė janė krijuar pėr ta bėrė kėtė. Fotonet mund tė lėvizin informacion shumė mė shpejt sesa elektronet, fotonet lėvizin me shpejtėsinė e dritės. Ne aktualisht pėrdorim fotonet pėr tė dėrguar tė dhėna me shpejtėsi marramendėse me anė tė kabullit me fibėr optike; problemi ėshtė qė tė dhėnat duhet tė konvertohen pėrsėri nė elektrone kur arrijnė destinacionin. Nėse do tė ndryshoheshin telat e kompjuterave me valė optike, mund tė bėjmė tė njėjtat gjėra qė bėnim mė parė por me njė shpejtėsi akoma mė tė madhe.

Fotonet nuk janė zgjidhja perfundimtre

Ka gjithashtu disa probleme. Valėt e dritės janė shumė tė mėdha pėr gjėrat pėr tė cilat na nevojiten. Sipas Extreme Tech, nė pėrgjithėsi, pėrdorimi mė i vogėl i valėve tė dritės pėr informatikėn ka qenė me rreze infra tė kuqe, rreth 1 000 nanometėr nė madhėsi, ndėrsa pėrmirėsimet nė tranzistorėt e silikonit e kanė arritur dhe kaluar kėtė madhėsi me 10 nanometėr. Ka disa truke qė shkencėtarėt i pėrdorin pėr tė rregulluar kėtė problem, por ata shtojnė komplikime tė panevojshme nė diēka qė ka nevojė pėr shpejtėsi pothuajse tė pėrsosur dhe precision.

Pėrsėri principet e informatikės optike janė tė pėrdorshme nė rrethana tė caktuara. Li-Fi pėrdor dritėn nė vend tė valėve tė radios pėr tė siguruar internet wireless 100 herė mė shpejt se Wi-Fi. Teknologjitė si Optalsys kanė zbuluar mėnyra tė reja pėr tė vendosur limite nė shpejtėsinė e dritės. Nė tė ardhmen, laptopi juaj nuk do tė punojė me fotone, por me fuqinė e dritės.

Reklamė

Komentet (0)

Kontrolloni emrin dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni vendodhjen dhe provojeni pėrsėri.
Kontrolloni komentin dhe provojeni pėrsėri.
Fjalėkalimi nuk ėshtė i saktė. Shkruani fjalėkalimin siē shihet nė fotografi dhe provojeni pėrsėri.
Shtoni komentin tuaj




Ju keni edhe 1000 karaktere


Shkruani fjalėn qė shikoni nė fotografi
!l!#_

Sharje dhe gjuhė agresive nuk lejohen nė Perspekti.
Reklamė