Kjo dopaminė nė tepricė ėshtė shoqėrizuar gjithashtu me njė variant specifik tė gjenit DRD4, qė kodon njė tip tė vetėm tė njė receptori tė dopaminės, tė quajtur aleli 7R+ . Ndėrsa ky variacion gjenetik ka qenė i lidhur mė parė me ēėshtje si kumari dhe varėsia, mund tė shpjegohet gjithashtu nė njė kompulsion mė beninj si padurimi pėr tė udhėtuar.
Justin Garcia, njė biolog evolucionar nė Insitutin Kinsey tė Universitetit tė Indianas, ka thėnė se gjeni DRD4 si edhe dopamina ekstra qė vijon mund tė ketė ndihmuar pėr ta provokuar njeriun prehistorik tė dalė nga shtėpia dhe tė eksplorojė territore tė tjerė me shpresė pėr tė gjetur ushqim, ēiftėzim dhe strehė. Megjithėse kėto nevoja mbijetese nuk luajnė rol tanimė, ai sfond biolohjik mund tė ketė ndryshuar nė njė dėshirė pėr bredhje nė kohėt moderne.
Ndėrsa duket se nė shumicėn e shpjegimeve shkencore ka njė kombinim tė natyrės dhe tė tė ushqyerit, Garcia ka thėnė se DRD4 mund tė sqarojė se pėrse disa e shohin udhėtimin si emocionues dhe tė tjerėt e shohin si tmerrues. J. Koji Lum, njė antropolog nė Universitetin e Binghamton ia ka sqaruar kėtė koncept tė mėtejshėm shkrimtares Kayt Sukel nė librin e saj, Arti i Rrezikut.
"DRD4 ėshtė njė gjen, sigurisht, kontributi i tij nė ēdo sjellje komplekse po bėhet i vogėl. Por kėto diferenca tė vogla po shtohen" , ka sqaruar ai "Nė njė farė shtrirjeje, rreziku i ndėrmarrė ėshtė thjesht njė algoritėm nė kokėn tuaj. Variantet e ndryshme gjenetike dot ė thonė se algoritmet janė lehtėsisht nivele tė ndryshėm nė njerėz tė ndryshėm. Nga kjo vjen gjithēka: Njerėzit vėnė nė punė algoritme tė ndryshėm qė ndihmojnė nė pėrkufizimin se duan apo jo tė marrin njė rrezik. Dhe kohėt e fundit, ajo diferencė e vogėl nė algoritėm pėrfundon nė jetė tė jetuara krejt ndryshėm".
Ndaj, nėse njerėzit mendojnė se je i ēmendur apo e ēmendur se dėshiron tė shohėsh botėn, dijeni se impulsi juaj mund t'i ketė rrėnjėt nė biologji dhe gjenetikė.