Amerikanėt punojnė mė gjatė krahasuar me qytetarėt e ēdo vendi tjetėr tė industrializuar. Bėjnė mė pak pushime. Shumė prej tyre marrin me vete punėn nė shtėpi, duke kontrolluar email-in pas orarit tė punės, madje edhe nė fundjavė.
Ju do tė mendoni se gjithė kjo punė i bėn ata vendin mė produktiv nė botė, por tė dhėnat thonė tė kundėrtėn. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės renditen tė pestėt nė vitin 2015 sa i pėrket produktivitetit sipas Organizatės pėr Zhvillim dhe Bashkėpunim Ekonomik (OECD), nė bazė tė PBB sipas orėve tė punės. Nė fakt, studimet tregojnė se tė punuarit me orar tė zgjatur ju bėn mė pak produktivė.
Punonjėsit qė punojnė 70 orė nė javė nuk kanė mė shumė rendiment se ata qė punojnė 55 orė nė javė. Nė fakt, ata shpėrdorojnė 15 orė tė kohės sė lirė. Pėr mė tepėr, puna me orar tė zgjatur sjell rritjen e problemeve nė shėndet, ndėr to iktus dhe probleme kardiake. Por ka disa gjėra qė mund tė bėni pėr tė rifituar pak kohė, dhe tė rrisni produktivitetin.
Niseni me hapa tė vegjėl (dhe jini realistė)
"Shumė njerėz kanė qenė mė produktivė falė leximit tė librave apo aplikacioneve tė ndryshme, duke pritur nė fakt qė vetėm informacionet apo teknologjia t'i bėnin ata mė produktivė. Nė fillim kėto gjėra i ndihmojnė, por mė pas, zakonisht ata dėshtojnė", - shkruan Matt Plummer nė Harvard Business Review.
"Problemi qėndron se tė qenėt mė tepėr produktivė ėshtė mė shumė si tė humbėsh nė peshė se sa tė memorizosh emrat e presidentėve, ėshtė produkti, sjellja, stili i jetės qė ndryshon, jo (vetėm) njohuritė. Si rezultat, ēelėsi i tė qenėt mė produktivė ėshtė tė ndryshoni sjellje tė vogla (pėr shembull duke krijuar zakone tė reja) dhe t'u qėndroni atyre besnikė pėr njė kohė tė gjatė. Me fjalė tė tjera mos i premtoni vetes se do tė ēoheni dy orė mė pėrpara nė mėngjes pėr tė shkuar mė herėt nė punė kur e dini shumė mirė se ju jeni si bufi dhe punoni gjatė natės qė kur keni marrė diplomėn. Niseni me hapa tė vegjėl dhe pėrqendrohuni nė ndryshimin e zakoneve me kalimin e kohės.
Mos shikoni telefonin tė parin sapo hapni sytė
Ky ėshtė ndryshimi i parė i vogėl: mos shihni tė parin telefonin sapo zgjoheni nė mėngjes. Mos e kontrolloni email-in, mos lexoni lajmet, mos kontrolloni rrjetet sociale. Lėreni telefonin "tė parkuar" nė karikim deri sa tė zgjoheni plotėsisht nė mėngjes dhe tė jeni gati tė pėrballeni me ditėn. Mos e merrni telefonin nė dhomėn e fjetjes. Pajisjet elektronike si smartphone-t prodhojnė dritė blu e cila interferon nė prodhimin e melatoninės dhe mė pas ndikon te gjumi.
Shikoni mundėsinė pėr tė punuar me orar fleksibėl
93% e punonjėsve pohojnė se janė mė shumė produktivė jashtė zyrės. Punoni njė ose dy ditė nė javė nė shtėpi, do tė shihni se kjo do tė rrisė produktivitetin tuaj dhe po ashtu do tė reduktonte kostot.
Nėse drejtuesi juaj nuk do ta pranonte kėtė gjė, kėrkoni qė tė punoni me orė fleksibėl. Shkoni njė orė mė parė nė punė (dhe largohuni prej saj njė orė pėrpara), nė kėtė mėnyrė ju do tė kursenit kohėn pėr shkak tė trafikut. Ėshtė mė e thjeshtė tė punoni rehat nė njė ambient tė qetė.
Ndalni sė bėri shumė punė njėherėsh
Ju mund tė mendoni qė jeni njė ekspert nė tė bėrit e shumė punėve njėherėsh, por studimet tregojnė se me shumė gjasa e keni gabim. Ėshtė e kėshillueshme qė ju tė pėrqendroheni vetėm nė njė projekt tė caktuar.
Bėjeni shėndetin prioritetin tuaj
Kur jeni tė ngarkuar, shumė prej jush lėnė pas dore veten, duke mos pushuar gjatė orarit tė drekės, duke e shtyrė orarin e pushimit apo duke ngrėnė ushqime tė pashėndetshme. Mjaft mė me zakonin e vėnies sė vetes nė fund. Pėrfshini objektiva tė realizueshėm nė programin tuaj, duke u pėrqendruar nė aktivitete tė vogla. Ju ndoshta nuk mund tė bėni ēdo ditė njė orė palestėr, por njė gjysmė orė ecje nė drekė ėshtė e realizueshme. Meditimi dhe tė qenėt i vetėdijshėm janė njė hap i vogėl i rėndėsishėm.
Ju duhet tė kuptoni se nuk mund tė jeni produktivė nėse jeni i lodhur apo i sėmurė nė pjesėn mė tė madhe tė kohės. Ka ardhur koha tė mendoni mė shumė pėr veten.