Thashethemet kanė ekzistuar gjithmonė, nė ēdo periudhė kohore.
Njerėzimi gjithmonė ėshtė marrė, merret dhe do tė merret me thashetheme. Kohėt e fundit, madje disa studime kanė dalė nė pėrfundimin se tė bėsh thashetheme tė bėn mirė pėr produktivitetin nė punė. Pėr kėtė arsye, ekzistonte edhe dėnimi pėr thashethemaxhinjtė, pėr mėkatin e tyre tė madh.
Nė Mesjetė ėshtė konsideruar si njė krim i rėndė. Mė saktėsisht, i vendosnin njė hekur nė fytyrė, bashkė me kokėn, ndėrsa te gjuha i vendosnin njė thikė.
Ata nuk kishin as mundėsi pėr tė nxjerrė zėrin, pasi ishte i kyēur me ēelėsa. Gjithashtu, sipėr kokės kishin njė kėmbanė qė sa herė leviznin kokėn, ajo bėnte zhurmė.
Njerėzit e tjerė, nė kėtė mėnyrė argėtoheshin dhe dilnin nė rrugė tė shikonin personin e dėnuar. Kjo mėnyrė e tė dėnuarit tė thashethemexhinjve, u praktiua pėr herė tė parė nė Skoci nė vitin 1567.
Mė e forta e kėsaj, ishte sepse ishin vetė burrat qė kėrkonin dėnimin e grave tė tyre. Shpresojmė qė kjo metodė mos tė na kthehet mė, sepse gjysma e femrave do pėrfundonin me thikėn nė gjuhė.