Cilat janė faktet mė interesante pėr botėn ku jetojmė?

Perspekti ju sjell disa fakte interesante pėr tokėn ku jetojmė

100 milionė Afrikano-Amerikanė kanė lindur si skllevėr, kanė jetur dhe kanė vdekur si skllevėr.

SHBA-ja ka shpenzuar 20.2 miliardė dollarė nė Irak dhe Afganistan vetėm pėr ajėr tė kondicoinuar, pa llogaritur asnjė shpenzim tjetėr.

Vatikani ka miliarda aksione nė korporata tė mėdha si Gulf Oil, Shell, General Motors, Bethlehem Steel, GE, IBM. Po ashtu Vatikani ėshtė njė nga mbajtėsit mė tė mėdhenj tė arit nė botė. Vatikani ka ar nė vlerė tė 8.9 miliardė dollarėve.

20% e mė tė pasurve nė botė e merr rreth 80% tė resurseve botėrore pėr prodhim.

Nė Amerikė janė afėrsisht 223 milionė njerėz tė bardhė dhe 39 milionė Afrikano-Amerikanė, mirėpo burgjet Amerikane kanė 200 000 tė burgosur mė shumė Afrikano-Amerikanė sesa tė bardhė.

Nė vitin 1972 Amerikanėt shpenzonin 3 miliardė dollarė nė vit pėr ushqime tė shpejta (fast-food), ndėrsa ditėt e sotme shpenzojnė rreth 110 miliardė dollarė.

Nėse marrim vetem 1% e asaj qė bota shpenzon pėr armė, cdo fėmijė nė botė do tė kishte mundėsi tė shkollohej.

Fotografitė e Holokaustit qė ne i shohim, janė tė gjitha tė bėra me fotoaparat tė firmės "Kodak", te cilat ju ishin dhuruar nazistėve gratis.

Nė SHBA janė tė burgosur mbi 1 milionė Afrikano-Amerikanė, ndėrsa nė Afrikė tė gjithė tė burgosurit nuk arrijnė kėtė shifėr.

Aq efektive janė reklamat e McDonald-it saqė fėmijėt nė Amerikė posa tė shohin njė letėr me shkronjėn "M" mendojnė pėr McDonald-in.

Pas aksidenteve me makina, vetėvrasja nga depresioni ėshtė shkaktari mė i madh i vdekjeve nė botėn perėndimore.

Kechap "Heinz" qė pėrdoret nė Kaliforni ka njė histori interesante. Domatet mbillen nė Kaliforni, pastaj dėrgohen nė Kanada, nga Kanadaja dėrgohen nė Meksikė dhe prapė kthehen nė Kaliforni pėr tu ngrėnė.

Rreth 27 - 28% e gjithė fėmijėve nė vendet e zhvilluara ėshtė vlerėsuar se do tė jenė mbi peshė.

Nė ditėt e sotme ne konsumojmė 12 herė mė shumė sesa konusmonim dikur para 100 viteve, pra ne sot shpenzojmė shumė mė shpejt resurset e natyrės sesa dikur.

Pasuria e Meksikanit Carlos Slim ėshtė aq e madhe sa e 73% e krejt Meksikės ose ka aq pasuri sa 75 milionė Meksikanė.

Nė vitet 70-tė, Princat Arabė i hidhnin makinat e tyre sapo u mbaronte karburanti, gjersa miliona Arabė vuanin nga varfėria ekstreme.

Mė shumė 30 000 fėmijė nga "bota e tretė" (vende tė pazhvilluara) vdesin cdo ditė pėr shkak tė mungesės sė ushqimit apo ujit tė pijshėm.

Mė shumė se 50% e aseteve tė gjithė botės, janė nė pronėsi tė 2% e meshkujve tė rritur.

Njė Amerikan mesatarisht shpenzon 3 100$ nė zbavitje cdo vit, mjaftueshėm qė tė sigurojė 20 000 vaksina kundėr malarias.