Qentė janė mė tė zgjuar se macet.

Qenushėt kanė mė shumė se dyfishin e qelizave tė trurit tė lidhura me inteligjencėn.

Ekspertet zbuluan se qentė kanė mė shumė neurone se macet nė pjesėn celebrale.

Pjesa celebrale e zhvilluar ėshtė e lidhur me tė menduarit, planifikimin dhe sjelljet komplekse.

Qentė kanė rreth 530 milionė neurone nervore ndėrsa macet kanė vetėm 250 milionė tė tilla nderkohė qė njė tru njerėzor ka rreth 16 miliardė neurone nervore.

Studiuesit gjithashtu zbuluan se njė tru mė i madh nuk do tė thotė qė ka mė shumė neurone nervore nė pjesėn celebrale.

Debati nėse kafsha mė e zgjuar janė qentė apo macet ka zgjatur pėr dekada tė tėra pėr tė mos thėnė shekuj.

Por mė nė fund kemi njė studim me pėrfundime tė sakta qė tregon se qentė janė mė inteligjentė se macet.

Numri i neuroneve qė qentė kanė nė pjesėn celebrale, pėrcakton aftėsinė e gjendjes sė tyre mendore pėr tė parashikuar se ēfarė do tė ndodhė nė tė ardhmen bazuar nė eksperiencat e shkuara.

Studiuesit e aplikuan teorinė e tyre tė inteligjencės nė disa lloj speciesh, dhe gjetėn qė njė tru mė i madh nuk do tė thotė mė shumė neurone nervore nė pjesėn celebrale.

Truri i racės Golden Retriver u gjet qė ka mė shumė neurone celebrale sesa njė ari kaf, edhe pse ėshtė tre herė mė i vogėl.

Ne termat e madhėsisė sė trurit u gjet qė kafsha mė inteligjente ėshtė rakoni.

Rakoni ka trurin sa ai i maces por ka neurone celebrale nė densitet tė ngjashėm me trurin e njė qeni.

Ekipi paralajmėron se inteligjenca ėshtė njė matje e nuancuar dhe subjektive, pra, studimi i tyre nuk tregon pėrfundimisht se qentė janė mė tė zgjuar se macet.

Dr Herculano-Houzel shtoi: "Tė paktėn, tani kemi njė biologji qė njerėzit mund tė kėnė fakte nė diskutimet e tyre rreth asaj se kush ėshtė mė i zgjuar, macja apo qeni".