Hulumtimi ka treguar qė 73% e tė anketuarve frikėsohen pėr shkak tė problemeve teknike gjatė fluturimit tė aeroplanit, mirėpo ekzistojnė shumė shtesa siguruese pėr tė cilat udhėtarėt nuk janė fare tė vetėdijshėm.
Derisa shumica e udhėtarėve ka dijeni pėr xhaketat pėr shpėtim dhe maskat me oksigjen, shumica fare nuk janė tė vetėdijshėm pėr shtesat e tjera tė fshehura tė cilat u dedikohen sigurisė sė tyre.
A e keni ditur qė nė ēdo dritare tė aeroplanit ekziston njė vrimė e vogėl e cila mund t'jua shpėtojė jetėn? Tė kesh vrimėn kudo qoftė nė aeroplan ėshtė gjė e keqe pėr shkak tė dallimit tė presionit nė kabinė dhe jashtė.
Kjo vrimė ekziston nė mėnyrė qė presioni tė rregullohet dhe njihet me emrin "frymėmarrėsja". Ajo na ndihmon qė tė mos humbim ndjenjat kur ngrihemi nė lartėsinė mbi 10 000 metra.
Shumica e aeroplanėve kanė dorezė tė fshehur. Ajo mund tė pėrdoret nė rast tė turbulencave nė mėnyrė qė udhėtarėt tė mundė tė qėndrojnė nė vendin e tyre.
Aty ėshtė edhe susta e fshehur e cila mund t'jua bėjė udhėtimin mė tė kėndshėm. Ėshtė punuar si masė siguruese nė mėnyrė qė udhėtarėt tė mund tė ikin mė shpejtė dhe e pėrdor ekuipazhi nė mėnyrė qė mė lehtė t'i vendosė udhėtarėt me nevojat e veēanta nė ulėset e tyre.
Ngjyra e aeroplanit me tė cilin udhėtoni ėshtė mė e rėndėsishme se sa mendoni. Ndoshta kurrė nuk keni pyetur pėrse ėshtė kėshtu, mirėpo ekziston arsyeja pėrse shumica e aeroplanėve kanė ngjyrė tė bardhė.
Ngjyra e bardhė mundėson qė mė lehtė tė vėrehen disa prishje siē janė rrjedhja e vajit apo e karburantit, plasaritjet dhe prishjet e tjera tė cilat mund tė ndikojnė nė sigurinė e udhėtarėve.
Gjithashtu, bėn qė mė lehtė t'i shohim aeroplanėt nė qiell. Nėse aeroplanin do ta ngjyrosni me ndonjė ngjyrė, atėherė ai do tė tėrheqė mė shumė rreze dielli dhe do tė ngrohet mė shumė se sa duhet, prandaj kjo me ēdo kusht duhet tė shmanget.