Edhe kur vetė individi kupton se nuk e dashuron mė partnerin e tij, ndjen gjithashtu njė boshllėk e dhimbje tė papėrshkrueshme. Historitė e dashurisė disa herė nuk kanė fund tė lumtur, por nė pėrfundim tė tyre individėt zbulojnė se duhet tė pėrballen me veten si individ unik dhe jo mė si gjysma e ēiftit.
Pėrse vuajmė kaq shumė?
Nė tė pavetėdijshmen e individėve krijohet njė Gestalt ose njė formė, e cila pėrbėhej nga ajo dhe ai. Sa herė njė grua para se tė blejė fustanin e saj tė ėndrrave ka pyetur veten: "Vallė a do t'i pėlqejė atij?" Sa herė njė burrė ka pyetur veten: "A do tė jetė dakord partnerja pėr ngjyrėn e kostumit qė kam zgjedhur?"
Gjatė jetesės sė pėrbashkėt nė brendėsi tė individit ėshtė formuar njė numėr ēift, numri 2. Erosi pėr njė kohė tė gjatė i ka bashkuar kėta dy individė nė njė trup tė vetėm, nė njė shpirt tė vetėm, nė njė ngjarje tė vetme. Pėr kėtė arsye ndarja shkakton dhimbje e vuajtje, identiteti ndryshon, nuk ėshtė mė ai i ēiftit qė njihnim, por kjo dhimbje na bėn qė tė zbulojmė pas shumė kohėsh veten.
Humb njė njeri tė rėndėsishėm, por fiton vetveten
Kur dikush na thotė lamtumirė, identiteti ynė vuan, sepse humbasim diēka qė na pėrkiste, diēka qė na plotėsonte. Nė fillim vetmia sjell shumė dhimbje, dhimbjen e lamtumirės, atė tė mėrisė, e inatit.
Ēfarė duhet tė bėjmė?
Ka njė rrugė tė vetme pėr tė gjetur paqen dhe qetėsinė, duhet t'i besojmė anės sonė mė tė thellė. Besoji imagjinatės dhe kapėrce fantazmat e sė shkuarės.
Kur flemė hyjmė nė njė botė tė errėt dhe tė thellė. Nė shkretėtirėn e natės shfaqen si shkėndija ėndrrat, imazhet e thellėsisė sonė, tempulli i unit, atje ku jeton natyra jonė mė autentike. Ėndrra na drejton nė njė gjendje tė panjohur nė tė cilėn rilindim. Ėshtė shumė e rėndėsishme kur dashuritė mbarojnė tė mos ndalemi te ēfarė ka ndodhur, e kaluara, dhimbja, lamtumira apo jeta pa gjysmėn tjetėr, por tė ndalemi pikėrisht te imazhet e brendshme.
Ėshtė koha tė rinisim udhėtimin
Duhet tė imagjinojmė se kjo lamtumirė e dhimbshme po kontribuon nė pėrgatitjen e njė udhėtimi tė ri, duke bėrė kėshtu qė nė pemėn tonė tė brendshme tė ēelin gjethe tė reja. Pėr kėtė duhet tė evitojmė pėrjetimin e sė shkuarės, tė ēlirohemi nga ajo qė s'ėshtė mė dhe tė imagjinojmė se bima do tė vazhdojė tė lulėzojė.
Nėse nga njėra anė e bregut ėshtė dhimbja qė sapo kemi kaluar, nga ana tjetėr mund tė pėrjetojmė dėshirėn e njė rrugėtimi tė ri. Deri sa tė arrijė paqja dhe mė pas lumturia, e cila nuk do tė varet nga njė dashuri e re, por nga pranimi i bėrjes sė llogarive me veten. Dhe njė ditė do tė kuptojmė se ajo lamtumirė ishte e nevojshme pėr njė etapė tė re nė jetėn tonė, sepse disa herė dashuritė qė pėrfundojnė, janė porta qė hapen drejt mundėsive tė reja.
Secili nga ne ndjek rrugėtimin drejt vetvetes pėr t'u bėrė tėrėsisht vetvetja dhe lamtumira e partnerit nga ky kėndvėshtrim, ėshtė momenti i duhur pėr tė rinisur udhėn drejt kėtij monopati.