Mė shumė se njėqind ekspertė nga 88 institucione nė tė gjithė botėn kanė kontribuar nė 1 170 katalogė, qė mbulon tėrė Amazonėn dhe japin pėrgjigje nė pyetjet kyēe nė biodiversitet. Hapėsira e madhe nė Amazon dhe vėshtirėsitė e pėrfshira nė territorin e saj kanė penguar deri tani njė klasifikim tė pemėve tė pėrmbajtura nė pyll qė shtrihet nė Brazil, Peru, Kolumbi, Guana dhe Suriname.
Mungesa e informatave tė tilla themelore mbi drurėt nė pyllin e madh nė Amazon dhe pjesės tjetėr tė florės e komplikojnė punėn e shkencėtarėve dhe pėrpjekjet e ruajtjes, shpjegojnė autorėt e studimit. "Shumica e llojeve tė pemėve tė hasur mė shpesh nė Amazon janė identifikuar dhe regjistruar", thotė Hans Steegke, njė studiues nė Qendrėn "Qendra Naturalis Biodiversitetit" sė Holandės qė morri pjesė nė studimin. "Ky ėshtė njė informacion shumė i dobishėm pėr kėrkime tė mėtejshme dhe pėr liderėt politikė," shtoi ai.
Sipas shkencėtarėve, speciet mė shpesh hasen nė Amazon ku pėrbėn 1.4% tė tė gjitha llojeve tė pemėve qė gjenden nė kėtė pyll. Bazuar nė modelin matematik pėrdorur nė kėtė studim, nė Amazonė ka rreth 6.000 lloje tė pemėve tė rralla, me njė popullsi prej mė pak se 1000 pemė secili, e cila lejon qė karakterizojnė specieve tė rrezikuara nga Bashkimi Konservimit tė Botės (IUCN).