Shkenca e memories sė muskujve.

Ēfarė ndodh nė trurin tuaj kur ju pėrsėrisni vazhdimisht tė njėjtin veprim?

Filloni tė kėcisni gishtat.

A keni menduar ndonjėherė si arrini tė beni kėcitjen e gishtave gjithmonė njėlloj nė mėnyrė perfekte. Ju mendoni se ėshtė mėsimi. Keni mėsuar ta bėni dhe tashmė arrini ta realizoni pa vėshtirėsi. Na vjen keq t'ju themi qė nuk ėshtė vetėm kjo.

Ėshtė memoria e muskujve qė ju lejon. Gishtat nuk dijnė asgjė, gjithēka ėshtė nė kokėn tuaj. Pra memoria e muskujve ėshtė njė memorie nė muskul, dhe memoria e lėvizjes gjendet nė trurin tuaj. Pjesa cerebrale e trurit tė vogėl ėshtė pjesa qė kontrollon lėvizjen.

Aty ndodhen rreth 50% e neuroneve megjithėse zė njė hapsirė tė vogėl prej 8% te masės sė trurit. Nė trurin e vogėl gjenden neurone tė panumėrta tė cilat quhen ndryshe qeliza "perkinje". Neuronet duken si njė pemė shumė vjeēare me shumė degė qė marrin sinjale nga qindra e mijra qeliza tė tjera tė trupit. Qelizat e trurit apo "perkinje" lidhen me njėra tjetrėn duke krijuar lėvizje harmonike dhe tė kontrolluara siē ėshtė edhe kėrcitja e gishtave.

Por qė tė arrihet tek kėrcitja ideale e gishtave dhe ta bėjmė atė pa mundim, pra tė kalohet tek memoria e muskujve truri kalon nė 2 faza:

Fillimisht pėrfshihet i gjithė informacioni duke ndarė ēfarė ėshtė e dobishme dhe ēfarė jo. Nė kėtė pjesė truri fokusohet pėr tė mėsuar lėvizjet e domosdoshme duke i ruajtur lėvizjet nė memorien afatgjatė.

Sapo kjo tė ndodhė truri fillon ta pėrpunojė lėvizjen dhe kėrcitja e gishtave duket natyrale.

Edhe ngarja e makinės ėshtė pjesė e memories sė muskujve, truri nuk ka nevojė tė mendojė shumė pėr kėtė pjesė. Ashtu si kėrcitja e gishtave sa mė shumė pėrsėritje tė bėni aq mė mirė do tė aktivizohet memoria e muskujve.