Cilat janė limitet e shikimt tė njeriut?

Nga vrojtimi i galaksive tė cilat janė miliona vite dritė larg dallojmė ngjyra tė padukshme, kėshtu Adam Hadhazy shpjegon pse sytė mund tė bėjnė gjėra tė pabesueshme.

Hidhni njė sy rreth dhomės, ēfarė shikoni? Gjithė ato ngjyra, muret, dritaret, dhe gjithēka duket shumė normale, thjesht janė aty ku kanė qenė gjithmonė. Ėshtė e ēuditshme tė mendosh sesi ne i perceptojmė kėto mjedise shumė tė pasura nėpėrmjet grimcave tė dritės, tė quajtura fotone, qė kercejnė nga objektet pėr nė sytė tonė.

Kėto breshėri fotonesh marrin ngjyra nga afėrsisht 126 milionė qeliza tė ndjeshme ndaj dritės. Ndryshimet e drejtimit tė vazhdueshme dhe energjia e kėtyre fotoneve pėrkthehen nė trurin tonė nė forma tė ndryshme, ngjyra, shkėlqim, tė gjitha ato qė plotesojnė botėn tonė tė ngjyrave.

Kaq e mrekullueshme sa ajo ėshtė, shqisa jonė e tė parit ėshtė e qartė deri nė pafundėsi. Ne nuk mund tė shohim valėt e radios qė burojnė nga pajisjet tona elektronike dhe nuk mund tė shohim bakteriet e padukshme nėn hundėn tonė, por me arritjet nė fizikė dhe biologji, ne mund tė testojmė kufijtė themelorė tė tė shikuarit natyral. Gjithēka qė ju mund tė dalloni ka njė prag, nivelin mė tė ulėt mbi tė cilin ju mund tė shikoni, dhe nivelin nėn tė cilin nuk mundeni, thotė Michael Landy, profesor i psikologjisė dhe shkencave nervore nė New York University.

Ne do tė shpjegojmė pragjet vizuale fillimisht pėrmes lenteve, me qėllim qė tė tregojmė atė qė shumė prej nesh mendojnė fillimisht kur marrin nė konsideratė shikimin: ngjyrat. Psė ne perceptojmė ngjyrėn lejla kundrejt asaj vermilion (nuanca tė tė kuqes dhe portokallisė) nė bazė tė energjisė, ose gjatėsisė sė valės sė fotoneve qė cėnojnė rėtinėn tonė, tė vendosura nė pjesėn e pasme tė kokėrdhokut tė syrit. Nė kėtė pjesė, ne kemi 2 tipe tė qelizave fotoreceptore, tė njohura si shufra dhe kone. Qelizat e koneve merren me ngjyrėn, ndėrsa qelizat e shkopinjve na lejojnė ne tė shohim nė njė shkallė gri nė kohėn kur drita ėshtė shumė e dobėt, pėr shembull, natėn.

Molekulat e pigmentit, nė qelizat retinale thithin energjinė elektromagnetike qė tė mos ndikojė mbi fotone, duke shkaktuar njė impuls elektrik. Ky sinjal udhėton pėrmes nervave optike pėr nė tru, ku pėrqėndrimi i vetėdijshėm i ngjyrave dhe imazheve ėshtė krijuar.

Ka 3 lloje tė qelizave tė koneve me molekulat e pigmentit korrespondues, dhe secila prej tyre kulmon nė ndjeshmerinė e fotoneve nė gjatėsi vale tė veēanta. Kėto qeliza tė konit janė quajtur S, M dhe L, pėr gjatėsi vale tė shkurtėr, tė mesme dhe tė gjatė. Gjatėsia e shkurtėr e valės perceptohet si blu, ndėrsa gjatėsia e valės e gjatė konsiderohet e kuqe. Tė gjitha gjatėsitė e valės nė mes kėtyre( ose kombinime tė tyre) formojnė njė ylber tė vėrtetė ngjyrash.  Tė gjitha dritat qė ne shohim, pėrveē atyre tė krijuara artificialisht me njė prizėm ose pajisje tė ndryshme si lazer, janė pėrzierje e gjatėsive valore tė shumta, thotė Landy.

Tė gjithė gjatėsitė e valėve prej fotoni nė qelizat e konit, zbulojnė njė copė tė vogėl spektri, zakonisht nė madhėsinė e 380 deri nė 720 nanometra, tė cilėn ne e quajmė spektri i dukshėm. Poshtė shiritit tė ngushtė ėshtė spektri infra i kuq dhe radio, me gjatėsinė valore mė energjike duke filluar nga gjatėsia prej 1 milimetri deri nė 1 kilometėr.

Poshtė spektrit tonė tė dukshėm nė energji tė larta dhe me gjatėsi vale tė shkurtra ne gjejmė njė shirit ultraviolet, dhe mė pas rrezet X, qė qėndrojnė mbi spektrin e rrezeve gama, gjatėsia e tė cilave pėr njė metėr ėshtė njė trillion njėsi. Ndėrkohė qė ne tė gjithė jemi tė limituar nė spektrin e dukshėm, njerėzit me njė gjendje tė quajtur aphakia posedojnė vizion ultraviolet. Gjendia e apakia tregon mungesė tė lentes sė syrit, e cila mund tė jetė hequr me kirurgji gjatė heqjes sė katarakteve ose korigimit tė defekteve. Lentet normalisht bllokojnė dritėn ultraviolet, kėshtu qė pa kėtė lente, njerėzit janė tė aftė tė shohin pėrtej spektrit tė dukshėm dhe dallojnė gjatėsi valore mė tė mėdha se 300 nanometra sikur po shohin njė ngjyrė blu nė tė bardhė.

Njė studim nė vitin 2014 theksoi se, ne tė gjithė mund tė shohim fotonet infra tė kuqe gjithashtu. Nėse 2 fotone infra tė kuqe tė vogla arrijnė nė qelizat retinale pothuajse njėkohėsisht, energjia e tyre mund tė kombinohet, duke i shėndėrruar ato nga njė gjatėsi valore tė padukshme prej 1000 nanometrash nė njė gjatėsi valore tė dukshme prej 500 nanometrash (njė ngjyrė e bukur jeshile pėr shumicėn e syve).

Sa ngjyra mund tė shohim?

Njė sy i shėndetshėm i njeriut ka 3 lloje tė qelizave tė konit, ku secila prej tyre mund tė rregjistrojė rreth 100 hije tė ndryshme ngjyrash, dhe shumica e studiuesve kanė thėnė qė numri i ngjyrave qė ne mund tė dallojmė dhe tė njohim ėshtė rreth 1 milionė. Pėrsėri, perceptimi pėr ngjyrat ėshtė njė aftėsi shumė subjektive qė varion nga njė person nė njė tjetėr.  Ti duhet tė jesh nėn njė presion shumė tė madh pėr tė thėnė njė numėr nė lidhje me ngjyrat, thotėe Kimberly Jameson, njė asistent shkencėtar nė projektet e Universitetit tė Kalifornisė, Irvine. Ēfarė ėshtė e mundur tė shohė njė person mund tė jetė vetėm njė fraksion e asaj qė shikon njė person tjetėr.

Jameson e di se pėr ēfare po flet, ajo ka punuar me personat tetrakromatė, tė cilėt zotėrojnė dukshem njė vizion mbinjerėzor. Kėto janė njerėz tė rrallė, mė sė shumti femra, qė kanė njė mutacion (ērregullim) gjenetik qė u jep atyre njė qelizė shtesė tė katėrt koni. Si njė pėrafrim shumė i afėrt bazuar nė numrin e kėsaj qelize shtesė te konit, tetrakromatėt mund tė shohin 100 milionė ngjyra. (Njerėzit qė janė tė verbėr ndaj ngjyrave, ose dikromatė, kanė vetėm dy kone dhe shohin ndoshta 10,000 ngjyra.)

Cili ėshtė numri mė i vogėl i fotoneve qė nė duhet tė shohim?

Pėr tė dhėnė vizionin e ngjyrave, qelizat e konit tipikisht duan shumė mė shumė dritė pėr tė punuar sesa kushėrinjtė e konit qė janė shtyllat. Kjo ėshtė arsyeja pse nė situatat kur drita ėshtė e dobėt, ngjyrat zvogėlohen dhe bėhen si shufra njė ngjyrshe pėr tė marrė pėrsipėr detyrat vizuale.

Nė kushtet ideale tė laboratorit dhe nė vendet nė retinė ku qelizat e shkopinjve mungojnė, qelizat e konit mund tė aktivizohen kur goditen me njė grusht fotonesh. Qelizat e shkopinjve ose shtyllave e bėjnė punėn e tyre edhe duke tėrhequr ēdo ambient drite qė ėshtė i disponueshėm. Eksperimentet si fillim nxorrėn pėrfundime nė vitin 1940, vetėm njė e katėrta e ditės ėshtė e mjaftueshme pėr tė tundur vetėdijen tonė.  Njerėzit mund ti pėrgjigjen njė fotoni tė vetėm, thotė Brian Wandell, profesor i psikologjisė dhe inxhinierisė elektrike nė Stanford. Nuk ka mė kuptim qė tė jemi tė ndjeshėm.

Cili ėshtė limiti i vizionit tuaj?

Nė vitin 1941 kėrkuesit nga Universiteti i Kolumbisė i udhėhoqėn subjektet nė njė dhomė tė errėt dhe u dhanė syve tė tyre kohė pėr tu mėsuar me errėsirėn. Qelizat e shtyllės ose shkopinjve duan disa minuta pėr tė arritur ndjėshmėrinė maksimale, kjo ėshtė arsyeja pse ne kemi vėshtirėsi tė shohim kur ditat fillimisht fiken.

Kėrkuesit mė pas hodhėn njė drite blu-jeshile nė fytyrėn e subjektit. Nė njė normė mė tė mirė se zakonisht, pjesėmarrėsit mund tė dallonin dritėn kur mė pak se 54 fotone arrinin nė sytė e tyre.

Pas kompesimit pėr humbjen e fotoneve pėrmes absorbimit nga komponentė tė tjerė nė sy, kėrkuesit zbuluan qė mė pak se 5 fotone aktivizonin 5 shtylla tė ndara tė syrit dhe kjo shkaktoi njė vetėdije tė pranisė sė dritės nga pjesėmarrėsit.

Cila ėshtė gjėja mė e vogėl dhe mė e largėt qė ne mund tė shohim?

Kėtu ėshtė njė fakt qė mund tju suprizojė: Nuk ka kufi tė brendshėm nė vogėlsinė dhe largėsinė e gjėrave qė ne mund tė shohim. Pėr aq kohė sa njė objekt i ēfarėdo madhėsie, distanca ose shpejtėsia e transferimit tė njė fotoni nė qelizat retinale, ne mund ta pėrgjojmė atė.

Syri kujdeset pėr vizionin duke kontrolluar sasinė e dritės qė futet nė sy, thotė Landy. Ėshtė thjesht numri total i fotoneve. Kėshtu qė ju mund tė bėni (njė burim drite) shumė tė vogėl dhe shumė tė shkurtėr, por nėse ka fotone shumė tė forta, ju pėrsėri mund ta shihni atė.

Tekstet Psikologjike, pėr shembull, nė mėnyrė rutinė nė njė natė tė kthjellėt dhe tė errėt, flaka e njė qiriri mund tė dallohet deri nė 48 kilometra larg. Nė praktikė, sigurisht, sytė tanė janė tė pėrmbytur nė mėnyrė natyrore me fotone por njė pjesė e dritės nga distanca tė mėdha humbet. Kur ti rrit intensitetin e dritės, sasia shtesė e dritės qė tė duhet pėr tė parė diēka rritet, thotė Landy.

Qielli gjatė natės, me sfond tė zi qė mbushet nga yjet, ofron disa shembuj tė mirė tė vizionit nė distanca tė largėta. Yjet janė tė mėdhenj, shumė prej tyre ne i shohim gjatė natės nė qiell janė miliona kilometra nė diametėr. Edhe ylli mė i afėrt, gjithėsesi, janė mė shumė se 24 trilion milje larg, dhe janė zvogėluar kaq shumė nė madhėsinė e tyre sa syri nuk mund ti dallojė ato.

Sa pastėr mund tė shohim ne?

Teorikisht, studimet kanė treguar, se mė e mira qė ne mund tė bėjmė ėshtė rreth 120 piksele pėr njė gradė.