Arterioskleroza

Arterioskleroza, qė shpesh pėrshkruhet si forcim i arterieve, ndodh kur dėmtohet mbėshtjellėsi normal i arteries, murri i tyre trashet, dhe bėhet mė i thyeshėm dhe mė pak elastik.

Arterioskleroza mund tė shkaktohet edhe kur nė murin e arterieve depozitohen yndyra dhe grumbullohen pllakėza, tė cilat shkaktojnė ngushtim (dhe madje bllokim) tė arterieve. Nė kėtė mėnyrė pengohet dhe ndonjėherė ndėrpritet qarkullimi i gjakut nė vendin ku arteria dėmtohet.

Njohuri bazike rreth arteriosklerozės

Arterioskleroza dhe ateroskleroza janė dy koncepte tė cilat shpesh pėrdoren si njė, edhe pse nė fakt janė dy koncepte tė ndryshme, por tė ngjashme.

Arterioskleroza paraqet forcim tė arterieve. Kjo sėmundje jo vetėm qė i trash artierit, por po ashtu shkakton edhe fortėsim dhe humbje tė elasticitetit tė tyre. Me kalimin e kohės, arteriet bėhen mė tė forta dhe gradualisht dėmtohen nga presioni i lartė i gjakut.

Ateroskleroza ėshtė lloji mė i shpeshtė i arteriosklerozės, ose forcimit tė arterieve. Ateroskleroza shkaktohet nga mbledhja e pllakėzave tė gjakut nė enėt e gjakut. Me kalimin e kohės kėto pllakėza e trashin murin e enės sė arteries, si pasojė e tė cilės rezulton forcimi dhe humbja e elasticitetit tė tyre.

Pra, pacienti me arteriosklerozė mund tė mos ketė aterosklerozė, por njė pacient me aterosklerozė ka arteriosklerozė.

Arterioskleroza ėshtė shkaktari i zakonshėm i sulmeve nė zemėr, pikės nė tru, dhe sėmundjeve tė tjera tė enėve periferike, qė me njė emėr quhen sėmundje kardiovaskulare. Sėmundja kardiovaskulare ėshtė njė prej sėmundjeve mė vdekjeprurėse nė botė.

Shtrohet pyetja se si zhvillohet arterioskleroza, kush e sjell atė dhe pse? Ka shumė gjėra pėr t'u thėnė pėr arteriosklerozėn dhe paraqitjen e saj. Por gjėja mė e rėndėsishme ėshtė se kjo ėshtė njė sėmundje qė mund tė parandalohet ndėrsa edhe tė mjekohet me sukses.

Ēfarė e shkakton arteriosklerozėn?

Para se tė shpjegojmė sėmundjen, le tė shohim diēka rreth enėve tė gjakut. Arteriet janė enėt e gjakut tė cilat e dėrgojnė atė nga zemra nėpėr gjithė organizmin tuaj. Ato janė tė mbėshtjella nga njė shtresė e hollė e qelizave e quajtur endotelium. Endoteliumi mbron brendinė e arterieve dhe e mban atė tė butė, qė mundėson gjakut tė qarkullojė lirshėm.

Ekspertėt thotė se arterioskleroza paraqitet kur presioni i lartė i gjakut, konsumi i duhanit ose kolesteroli i lartė dėmtojnė endotelin e arterieve. Nė kėtė mėnyrė fillojnė tė krijohen tė ashtu-quajturat pllakėzat e kolesterolit.

Sė pari kolesteroli i keq, LDL, depėrton nė brendi tė enėve tė gjakut pėrmes endotelit tė dėmtuar. Kolesteroli aty krijon disa shtresa, ku kapen qelizat e bardha tė gjakut (qelizat mbrojtėse), me qėllim pėr tė tretur LDL kolesterolin. Me kalimin e viteve, qelizat dhe kolesteroli qė grumbullohen shndėrrohen nė shtresa tė forta tė cilat kapen nė murrin e enės dhe gradualisht mbyllin arterien.

Kėto pllakėza janė njė pėrzierje e yndyrave (kolesterolit), qelizave dhe grimcave, dhe krijojnė xhunga tė cilat vazhdimisht bėhen mė tė mėdha derisa bllokojnė enėn e gjakut.

Arterioskleroza tenton tė paraqitet gjithkund nė trup. Ekspertėt thonė se nėse ju keni enė tė bllokuara nė zemėr, jeni nė rrezik tė lartė tė prekeni edhe nga goditja nė tru, ose e kundėrta.

Arterioskleroza zakonisht nuk shfaq simptoma deri nė moshėn e mesme ose tė shtyrė. Vetėm kur ngushtimi i enėve bėhet i ashpėr, ajo e pengon kalimin e gjakut dhe mund tė shkaktojė dhimbje. Bllokimet po ashtu mund tė pėlcasin menjėherė, duke bėrė qė gjaku tė mpikset brenda arteries nė vendin e pėlcitjes.

Pllakėzat aterosklerotike

Pllakėzat aterosklerotike mund tė sillen nė mėnyra tė ndryshme. Ato mund tė qėndrojnė brenda murit tė arterieve. Aty, pllakėzat rriten deri nė njė madhėsi tė caktuar dhe mund tė ndalojnė. Pasi nuk e bllokojnė qarkullimin e gjakut, kėto pllakėza mund tė mos japin simptoma.

Por ata mund tė zhvillohen nė mėnyrė graduale, tė kontrolluar nė drejtim tė qarkullimit tė gjakut. Kėshtu ato mund tė shkaktojnė bllokime tė enėve tė gjakut. Dhimbjet nė gjoks ose kėmbė, janė simptomė e zakonshme e kėsaj sėmundje.

Nė rastin mė tė keq: pllakėzat mund tė shkaktojnė pėlcitje tė menjėhershme, duke lejuar gjakun tė mpikset brenda arteries. Nė tru kjo shkakton pikėn (sulmin nė tru); nė zemėr shkakton sulmin e zemrės.

Pllakėzat ateroskelerotike i shkaktojnė tre llojet kryesore tė sėmundjes kardiovaskulare:

Pllakėzat e krijuara nė arteriet e zemrės shkaktojnė anginė (dhimbje nė gjoks). Pėlcitja e pėrnjėhershme e pllakėzės dhe mpiksja mund tė bėjnė muskulin e zemrės tė vdesė. Ky ėshtė sulmi i zemrės, ose infarkti miokardiak.

Pllakėzat e pėlcitura nė arteriet e trurit shkaktojnė pikėn, me mundėsi tė mėdha tė dėmtimeve tė pėrhershme nė tru. Bllokimi i pėrkohshėm i ndonjė arterie mund tė ēojė edhe te sulmet e pėrkohshme ishemike, qė janė shenjė paralajmėruese e pikės nė tru; megjithatė nė kėtė rast nuk ka lėndime tė trurit.

Ngushtimi i arterive tė kėmbėve tė shkaktuara nga pllakėzat. Sėmundja e arterieve periferike shkakton qarkullim tė dobėt tė gjakut. Kjo shkakton dhimbje nė ecje dhe shėrim tė ngadalshėm tė plagėve.

Shkaktarėt e Arteriosklerozės

Arterioskleroza ėshtė njė sėmundje progresive, e cila vazhdimisht zhvillohet, por po ashtu edhe njė qė mund tė parandalohet. Ekspertėt mendojnė se nė 90% tė rasteve, janė nėntė faktorė kryesor qė mund tė fajėsohen:

Pirja e duhanit

Kolesteroli i lartė

Presioni i lartė i gjakut

Diabeti

Obeziteti abdominal

Stresi

Mosngrėnia e pemėve dhe perimeve

Pėrdorimi i tepruar i alkoolit (mė shumė se njė pije nė ditė pėr femrat, ose njė ose dy pėr meshkujt)

Mos-aktiviteti i rregullt fizik (stėrvitjet).

Ju mund tė vėreni se tė gjitha kėto kanė diēka tė pėrbashkėt: Ju mund t'i kontrolloni ato! Ekspertėt mendojnė se ulja e faktorėve tė rrezikut mund tė ēojė nė gjasa mė tė pakta pėr sėmundje kardiovaskulare.

Pėr njerėzit me risk mesatar ose tė lartė, ata tė cilėt kanė pasur sulm nė zemėr ose nė tru, ose qė vuajnė nga angina, pėrdorimi i njė aspirine (100 mg) nė ditė mund tė jetė shumė i rėndėsishėm. Aspirina ndihmon parandalimin e krijimit tė mpiksjeve tė gjakut. Bisedoni me mjekun tuaj para se tė filloni tė pini aspirinė, pasi kjo mund tė ketė edhe efekte anėsore.

Trajtimi i Arteriosklerozės

Sapo tė ketė ndonjė bllokim tė enės, ky problem nuk largohet menjėherė. Me barna dhe ndryshime nė stilin e jetės, pllakėzat mund tė ngadalėsohen ose tė ndalojnė sė rrituri. Ato mund madje tė tėrhiqen lehtėsisht me trajtim mė agresiv.

Ulja e faktorėve tė rrezikut, tė pėrmendura mė lartė, mund tė ēojė nė ngadalėsim ose ndalim tė procesit arteriosklerotik. Kjo do tė thotė se ushqimi i shėndetshėm, stėrvitjet dhe mos-pirja e duhanit, ndihmojnė tė pengoni arteriosklerozėn. Kėto nuk do ta largojnė pllakėzėn qė ka bllokuar enėn, por ato janė dėshmuar se ulin rrezikun pėr sulme nė zemėr dhe nė tru.

Pėrdorimi i barnave tė cilat ulin nivelin e kolesterolit dhe ato tė cilat ulin tensionin e lartė tė gjakut, ngadalėsojnė dhe mbase ndėrpresin zhvillimin e arteriosklerozės, si edhe ulin rrezikun tuaj pėr sulme nė zemėr dhe nė tru.

Mjekėt mund po ashtu tė hapin rrugėt e bllokuara nga arterioskleroza, ose tė hapin rrugė tė reja duke i anashkaluar bllokimet. Tė tilla teknina janė:

Kateterizimi kardiak me angiografi tė arterieve koronare ėshtė procedura mė e aplikuar angiografike. Duke pėrdorur njė tub tė hollė qė futet nė arteriet nė kėmbėt ose kraharorin tuaj, mjekėt mund tė arrijnė te arteriet e bllokuara. Bllokimet e arterieve mund tė shihen drejtpėrdrejtė pėrmes rrezeve X. Angioplastia dhe vendosja e stentave shpesh mund tė hapė njė arterie tė bllokuar.

Kirurgėt heqin njė enė tė shėndetshme tė gjakut (shpesh nga kėmba ose gjoksi). Ata e shfrytėzojnė mė pas kėtė enė tė shėndetshme pėr tė anashkaluar (anglisht "bypass") njė segment tė bllokuar nga arterioskleroza.

Kėto procedura pėrfshijnė njė rrezik tė shtuar tė komplikimeve tė tjera. Ato zakonisht i shpėtojnė njerėzit me simptoma tė dukshme ose me kufizime tė shkaktuara nga arterioskleroza.