Diabeti ėshtė njė sėmundje kronike dhe karakterizohet nga rritja e pėrqendrimit tė sheqerit nė gjak, duke qenė e tillė diabeti nuk kurohet por trajtohet.
Pėrgjegjės i kėsaj gjendje shėndetėsore ėshtė mosfunksionimi i rregullt i prodhimit tė insulinės, njė hormon nė pankreas i domosdoshėm pėr metabolizmin e sheqernave.
Nė 14 Nėntor ėshtė dita ndėrkombėtare e diabetit, ditė e cila bashkon tė gjitha komunitetet dhe institucionet shėndetėsore botėrore nė sensibilizimin dhe trajimin e kėsaj sėmundjeje.
Disa fakte qė duhet tė dini mbi sėmundjen e diabetit:
415 milionė njerėz nė botė janė tė prekur nga sėmundja e diabetit.
Nė vitin 2040 pritet qė ky numėr tė shkojė nė 642 milionė.
Njė nė 11 adultė mbart kėtė sėmundje.
1 nė 10 gra ėshtė diabetike.
Njė nė shtatė lindje diagnostikohet me diabet.
Ēdo 6 sekonda vdes njė person nėpėr botė nga diabeti.
12% e buxhetit shėndetėsor botėror shkon pėr kėtė sėmundje.
Mė shumė se gjysma e njerėzve tė prekur nga diabeti jetojnė nė vende tė varfėra ose vende me ekonomi mesatare.
542,000 fėmijė janė me diabet.
46.5% prej tė rriturve me diabet janė tė padiagnostikuar.
Diabeti rradhitet i nėnti si shkak i vdekshmėrisė, duke shkaktuar rreth 2.5 milionė vdekje nė vit.