Autizmi - Ēfarė nėnkupton?

Autizmi ėshtė njė ērregullim i ēuditshėm dhe i ndėrlikuar, sepse ėshtė e vėshtirė pėr tė kuptuar sjelljen e njerėzve me autizėm, dhe pėr shkak se bota ėshtė shumė konfuze pėr njė person me autizėm.

Njė studim i realizuar nė vitin 2007 vlerėson se spektri i ērregullimit tė autizmit prek njė nė 160 fėmijė tė shkollave fillore. Djemtė kanė mė shumė gjasa qė tė preken sesa vajzat.

Autizmi ėshtė identifikuar pėr herė tė parė nė vitin 1943, por duket qė ai tė ketė ekzistuar pėrgjatė gjithė historisė. Kjo ndodh nė tė gjitha grupet etnike dhe sociale. Njohuritė rreth autizmit janė pėrmirėsuar shumė pėrgjatė viteve, edhe pse nuk ka njė shėrim tė njohur. Ende nuk dihet se ēfarė e shkakton autizmin, por ėshtė menduar qė tė jetė njė ērregullim i trurit.

Ai nuk shkaktohet domosdoshmėrisht nga prindėr tė varfėr siē mendohej mė parė.

Autizmi ėshtė njė paaftėsi zhvilluese. Njė person me autizėm do tė ketė vėshtirėsi nė disa fusha tė zhvillimit tė tij. Zonat mė tė prekura janė komunikimi, ndėrveprimi shoqėror dhe sjellja.

Kjo paaftėsi zhvilluese mund tė ketė njė model tė veēantė tė quajtur autizėm, ose mund tė ekzistojnė lloje tė ndryshme tė aftėsive tė kufizuara nė fusha tė tjera tė zhvillimit tė cilat rezultojnė nė modele tė quajtura sindroma tė Aspergerit ose ērregullime depėrtuese zhvillimore qė specifikohen ndryshe PDD-NOS. Kjo zonė e aftėsisė sė kufizuar zhvillimore ėshtė referuar si ērregullim i spektrit tė autizmit. Njerėzit me kėto ērregullime kėrkojnė ndihmė tė specializuar dhe mbėshtetje.

Mėnyra mė e mirė pėr tė ndihmuar njė person me ērregullimin e autizmit ėshtė pėr tė kuptuar sesi kėto 3 fusha tė vėshtirėsisė ndikojnė nė pikėpamjet e tyre mbi botėn.

Komunikimi

Autizmi prek aftėsinė e njė personi pėr tė kuptuar kuptimin dhe qėllimin e gjuhės sė trupit, tė fjalės sė folur dhe tė shkruar. Fjalėt mund tė keqkuptohen, interpretohen ose tė mos kuptohen fare. Ndjenjat dhe emocionet e njerėzve tė tjerė gjithashtu mund tė jenė tė vėshtira pėr t'u kuptuar.

Ndėrveprimi shoqėror

Ndėrveprimi social ėshtė njė pjesė thelbėsore e jetės pėr shumicėn e njerėzve. Pėr njerėzit me autizėm, tė qenit tė shoqėrueshėm ėshtė e vėshtirė, e frikshme dhe shumė konfuze. Disa duken tė tėrhequr dhe tė izoluar, tė tjerėt pėrpiqen shumė qė tė jenė tė shoqėrueshėm, por kurrė nuk e arrijnė atė menjėherė. Njerėzit me autizėm mund tė gjejnė miqėsi me vėshtirėsi.

Dėmtimet nė komunikim dhe ndėrveprimet sociale prodhojnė njė sėrė sjelljesh. Kėto janė tė lidhura me ērregullime tė spektrit tė autizmit. Kėto mund tė pėrfshijnė:

Fjalim: mungesė, vonesė ose shfaqje tė modeleve anormale.

Lojėra: tė izoluara, tė pėrsėritura, tė paimagjinueshme, shkatėrruese, obsesionale.

Tantrum: mund tė jetė njė mėnyrė pėr tė shprehur konfuzion ekstrem dhe/ose frustrim.

Ndjeshmėri ndijore: ndaj tingujve tė caktuar, ngjyrave, shijeve, aromave, cilėsive.

Obsesion: interes intensiv me tema tė preferura, objekte, vende, njerėz ose aktivitete.

Kėmbėngulje nė ngjashmėri: rutinat sjellin disa rregulla nė konfuzionin e personit me autizėm. Njė ndryshim i rutinės mund tė jetė shumė i vėshtirė pėr t'u pėrballuar.

Lėvizje trupi: tė tilla si pėrplasja e duarve, kėmbėve dhe sjellje qė mund tė shkaktojnė dėmtimin e vetes (si ashpėrsia e dorės).