9 shenja qė ju po pėrjetoni njė periudhė shumė stresante.

Stresi mund tė jetė njė nga arsyet kryesore qė shkakton pėrkeqėsime nė shėndetin tuaj.

Stresi dobėson sistemin imunitar, duke bėrė qė organizmi tė sėmuret mė shpejt dhe tė ndiejė mė shumė dhimbje. Stresi nuk na lejon qė tė kemi njė sjellje tė balancuar, dhe nė kohėn qė jemi tė stresuar shpesh nuk arrijmė tė kuptojmė sinjalet qė na dėrgon organizmi.

Disa studime e shpjegojnė stresin si njė ndryshim nė ambient qė kėrkon njė pėrgjigje nga organizmi. Trupi reagon ndaj kėtyre ndryshimeve me anė tė pėrgjigjes fizike, mentale dhe emocionale. Stresi ėshtė njė pjesė normale e jetės. Shumė ngjarje qė ju ndodhin ju apo rreth jush, dhe shumė gjėra qė ju bėni pėr veten, pėrbėjnė stres pėr trupin tuaj. Ju mund tė pėrjetoni format e mira ose tė kėqija tė stresit nga ambienti, nga trupi ose nga mendimet tuaja. Kur jeni tė mbistresuar, mbase nuk arrini ta kuptoni kėtė, pasi stresi nė vetvete maskohet me simptoma tė ndryshme.

9 shenjat qė trupi ėshtė i mbistresuar:

Ne shpesh nuk i dėgjojmė pėrshpėritjet e trupit kur dhimbja fillon tė pėrhapet. Nėn njė nivel tė lartė stresi, trupi juaj do tė fillojė tė ketė mė shumė dhimbje. Kudo qė ndjeni dhimbje, nė stomak, nė muskuj, nė kraharor, dhimbje koke, tė gjitha janė rezultat i stresit.

Ēdo lloj shqetėsimi rreth gjumit si nėse flini shumė apo nuk arrini tė flini aq orė sa duhet i adresohet njė gjendje tė mbistresuar. Meditimi, ushtrimet dhe njė dietė e balancuar ndihmon nė problemet me gjumin. Por, duhet tė gjeni njė zgjidhje pėrfundimtare pėr problemin. Stresi eshte ai qe nuk lejon nje gjume te qete gjate nates.

Nėse jeni tė mbistresuar, gjumi ėshtė njė nga tė parėt qė preket nga kjo gjendje e mbingarkuar.

Po hani mė shumė se ēduhet apo keni lėnė ushqimin shumė pas dore? Stresi do tė ngadalėsojė metabolizmin dhe ju do tė shtoni nė peshė. Nėse ju po pėrjetoni njė gjendje stresi ose ankthi gjithashtu mund tė humbisni nė peshė nė mėnyrė tė pakuptueshme.

Nėse ju nuk mund tė largoni mendimet tuaja nga puna, problemet, financat pėr njė kohė sa tė arrini tė gjeni njė balancė, kjo do tė thotė se po pėrjetoni mė shumė stres sesa duhet. Twain ka thėnė se shqetėsimi ėshtė si njė borxh qė nuk e ke shlyer. Ju nuk mund tė gjeni njė zgjidhje nėse nuk vendosni tė ēliroheni prej tij. Nėse ju vazhdimisht kontrolloni telefonin, emailin, dhe ēdo lloj forme tjetėr tė komunikimit nė punė, ėshtė koha tė mendoni pėr atė qė realisht ėshtė e rėndėsishme nė jetėn tėnde. Ndryshe stresi do ju mbysė.

Shmangia e tė qėndruarit ulur ėshtė njė formė e tė treguarit se jeni tė mbistresuar. Nėse shqetėsimet janė tė vazhdueshme dhe ju nuk arrini as qė tė lexoni njė libėr atėherė duhet tė zgjidhni problemet tuaja. Ndonjėherė mendja ėshtė armiku mė i keq. Ėshtė koha qė tė menaxhoni tė gjitha shqetėsimet dhe frikėrat tuaja.

Njė nga simptomat e tė qenurit i mbistresuar ėshtė paaftėsia pėr tė patur durim dhe pėr tė qenė tolerant me tė tjerėt. Nuk ėshtė e lehtė tė mbash botėn nė krahėt e tu. Ndonjėherė keni nevojė tė hapeni me tė tjerėt dhe tė kėrkoni ndihmė.

Shėndeti mendor ndikohet nga rritja e nivelit tė stresit. Nėse pėr njė moment jeni tė lumtur, dhe pastaj papritur shpėrtheni nė tė qara apo acaroheni, hormonet tuaja janė prekur shumė nga stresi. Mbajtja e shqetėsimeve pėrbrenda dhe kujdesi pėr gjithēka vetė nuk ju ndihmon. Kėrkoni ndihmė, flisni me tė tjerėt, gjeni kohė pėr tė kuptuar se ēfarė ju bėn tė jeni nė kėtė gjendje. Stresi nuk dėmton vetėm trupin por edhe jetėn tuaj sociale.

Ndonjėherė, rritja e nivelit tė stresit ndryshon rutinėn fiziologjike tė trupit, dhe kjo mund tė japė sinjalin e saj duke shkaktuar rėnie tė flokėve.

Sa herė qė rritet niveli i stresit, sekrecionet e hormoneve tė stresit pėrgjegjės pėr pėrgjigjen emocionale preken nga kjo gjendje. Stresi shkakton lodhje dhe humbje tė dėshirės pėr marrėdhėniet me njerėzit. Nėse po pėrjetoni njė humbje ose ulje tė dėshirės pėr komunikim ėshtė koha pėr tė menaxhuar stesin dhe pėr tu relaksuar.