Kjo vitaminė ėshtė tejet e rėndėsishme pėr mirėqėnien e kockave tona. Njerėzit mendojnė se njė dietė e kompletuar mjafton por, nė rastin e vitaminės D, pak ushqime janė ato qė e pėrmbajnė. Pėr shembull, qė tė marrim sasinė e nevojshme tė vitaminės D, duhet tė konsumojmė pėrditė salmon, merluc ose sardele.
Qė tė rrisim disponibilitetin e kėsaj vitamine nė trupin tonė ėshtė e domosdoshme tė ekspozohemi mjaftueshėm nė diell dhe tė marrim suplement pėr tė utilizuar vitaminėn e aktivizuar nga rrezet diellore.
Pa dyshim, dieta luan rol tė rėndėsishėm pasi marrja e ushqimeve me magnez si spinaqi apo fasulet, bėjnė tė mundur funksionin optimal tė vitaminės D.
Mungesa e vitaminės D
Mėnyra mė e mirė pėr ta zbuluar ėshtė tė bėhet njė test gjaku i cili do tė vlerėsojė nivelet e saj nė gjakun tuaj.
Mungesa e vitaminės D sjell kėto probleme shėndetėsore:
1. GripMungesa e vitaminės D predispozon fėmijėt tė sėmurėn mė shpesh nga viroza qė prekin rrugėt e frymemarrjes. Vitamina D ul shpeshtėsinė e infektimeve tė fėmijėve nga sėmundjet e aparatit tė frymėmarrjes.
2. Dobėsi muskulareKa shumė mundėsi tė ndjeni dobėsi muskulare nėse nuk keni mjaftueshėm vitaminė D nė gjakun tuaj. Pėr njė lloj muskujsh, ėshtė e domosdoshme qė receptorėt e tyre tė mbėshteten nga vitamina D qė ato tė funksionojnė si duhet.
3. PsoriasisAnalogė tė sintetizuar tė vitaminės D janė konsideruar tė dobishėm nė trajtimin e psoriases.
4. Sėmundje kronike tė veshkavePacientėt qė vuajnė nga kjo sėmundje kanė nevojė tė marrin suplement tė vitaminės D3 pėr tė suportuar metabolizmin e kalciumit, pėr tė ulur rrezikun e sėmundjeve tė kockave dhe pėr tė rregulluar nivelet e hormones paratiroide.
5. DiabetNjė studim i realizuar nė Finlandė ka studiuar rezultatet e 10,366 fėmijėve tė cilėve ju krye njė injeksion me vitaminė D3 nė ditėn e parė tė jetės. Ata u vėzhguan pėr 31 vitet qė pasuan. Ata vunė re se kėta fėmijė kishin 80% mė pak mundesi tė shfaqjes sė diabetit tė Tipit 1!
6. AstmaVitamina D mund tė ulė seriozitetin e krizave tė astmės. Ky konkluzion u nxorr pas njė studimi nė Japoni ku fėmijė shkollash qė merrnin suplement tė vitaminės D prej 1200 IU/ditė, kishin kriza mė tė lehta tė astmės nė krahasim me fėmijėt qė nuk merrnin suplement.
7. Sėmundje periodontaleKjo sėmundje qė shkakton gjakosjen dhe enjtjen e mishrave tė dhėmbėve mund tė evitohet, por edhe luftohet me rritjen e nivelit tė vitaminės D pasi kjo e fundit prodhon pėrbėrės me veti antimikrobiale tė cilėt ulin numrin e bakterieve nė gojė.
8. Skizofreni dhe DepresionEdhe kėto dy ērregullime janė lidhur me mungesė tė vitaminės D. Ėshtė e nevojshme qė gjatė shtatzanisė dhe periudhės sė fėmijėrisė tė mbahen nivele optimale tė saj pėr tė kėnaqur receptoret e vitaminės D nė tru, e rėndėsishme kjo pėr zhvillimin dhe funksionimin mendor nė jetėn adulte.
9. KancerĖshtė zbuluar lidhje midis nivelit tė lartė tė vitaminės D nė gjak dhe riskut tė ulėt tė kancerit tė gjirit! Prandaj, ēadrat kursejini vetėm pėr ditet me shi!
Parandalimi ėshtė veprim!Kėto situata shėndetsore tė lidhura me vitaminėn D nuk duhet t'ju frikėsojnė. Duhet thjesht tė veproni:
Konsumoni mė shpesh ushqime tė pasura nė vitaminė D si:
Sardele
Salmon
Merluc
Peshk Ton
Mėlēi viēi
Tė verdhė veze
Djathė
Dhe burimi mė i mirė i saj Dielli!