Inteligjenca ėshtė e lidhur shpesh me ērregullime tė humorit dhe shqetėsime!
Njerėzit e zgjuar prirėn tė shqetėsohen, shkojnė nė shtrat vonė, ato mund tė jenė tė ērregullt dhe tė vuajnė nga ērregullime mendore!
Ja disa tipare:
1. Kanė ērregullime tė humorit
Ērregullimet nė humor mund tė jenė ēmimi qė disa njerėz paguajnė pėr inteligjencėn e tyre mbi mesataren!
2. Vuajnė nga ankthi
Njerėzit me njė IQ mė tė lartė kanė tendencė qė tė vuajnė mė shpesh nga ērregullimet e ankthit, se ato me inteligjencė mesatare.
3. Janė tė pazakontė
Ato janė jo kovencionalė. Mund tė jenė ateistė dhe politikisht liberalė.
4. Shkojnė nė shtrat vonė
Nė njė studim ku u shqyrtuan zakonet e 20 745 adoleshentėve rezultoi se ata qė shkuan nė shtrat pas mesnate dhe u zgjuan nė mėngjes rreth orės 8 kishin njė IQ mė tė lartė se ata qė shkuan nė shtrat rreth orės 23.40 dhe u zgjuan nė orėn 7:20.
5. Njerėzit me inteligjencė mbi mesataren nuk janė tė kujdesshėm.
Hulumtimi gjeti se ata qė janė mė tė lumtur dhe kanė inteligjencė tė lartė, kanė tendencė tė besojnė mė lehtė. Rritja e besimit mund tė justifikohet me njė shkallė mė tė lartė tė kėnaqėsisė nė jetė, ose nga njė gjykim mė i lartė.
6. Marrin mė shumė kohė pėr tė vendosur
Kush ėshtė mė shumė reflektiv dhe ka njė IQ mbi mesataren nuk mund tė jetė gjithmonė i vendosur nė marrjen e vendimeve. Nė tė kundėrt, ata qė kanė njė IQ nėn mesataren, do tė veprojnė me mė pak vėshtirėsi dhe pa probleme nė marrjen e vendimeve.
7. Nuk kanė dėshirė tė bisedojnė
Ky ėshtė njė tregues shumė i diskutueshėm: njerėzit e zgjuar janė edhe mė tė vetmuar. Studimet kanė gjetur se sa mė shumė njė person me inteligjencė mbi mesataren shoqėrohet dhe ndjek miqtė, aq mė shumė i pakėnaqur do tė jetė me jetėn e tij/saj. Njerėzit e zgjuar nuk kanė dėshirė tė bisedojnė, ato nuk kanė shumė miq. Ata preferojnė tė shkojnė nė njė rreth shumė tė vogėl tė miqve tė ngushtė.