1825
17 shtator: Nė Shkodėr lindi Pashko Vasa, [i ati Mėhill (Hilė) Gjokė Vasa - i fisit nga Mirdita nė Shkodėr; e ėma Drande (Rozė) Gjergja] i quajtur mė vonė edhe Vaso Pashė Shkodani.
1842
Pa mbushur ende tė 18-tė, d.m.th aty nga viti 1842, siē thotė vetė nė letrėn qė i dėrgonte nga Bolonja patriotit Italian Nikolo Tomazeu, mė 7 korrik 1848, nė Venedik kishte filluar punėn si sekretar i konsullt britanik nė Shkodėr.
1847
Flitet se V.P vajti nė Itali i frymėzuar nga disa kryengritės italianė, qė kishin marrė pjesė nė luftrat kundėr Burbonėve dhe qė pastaj, mė 1848 ishin strehuar nė Shkodėr. Por kjo nuk ėshtė e vėrtetuar.
V.P. shkon nė Itali.
Nė revolucionin e Venedikut, lufton nė anėn e revulucionarėve.
Dėshtimi i lėvizjes revulucionare nė Itali.
1848
7 korrik: P.V nga Bolonja (Itali), i dėrgon letėr italianit Nikolo Tomazeu-t [kuadrumvir (=njė ndėr tė katėr drejtuesit) i Republikės sė Vendedikut]. Bėhet e njohur se kishte punuar pėr 5 vite si sekretarė i konsullit britanik nė Shkodėr; qėllimi i tij i ardhjes nė Itali, ndihma luftarake nė ēlirimin e Italisė nga sundimi i huaj.
29 Qershor: P.V i dėrgon letėr italianit Nikolo Tomazeu-t; Bėhet e njohur se dinte pesė gjuhė tė huaja: it., fr., gr., tr., dhe pak ang.; pregatitjet e tij ushtarake;
29 Qershor: P.V. gjendet nė Bolonjė ku kishte ardhur si oficier i Kalorėsisė Qytetare tė Romės.
Qershor: Kur krahu reaksionar u pėrpoq ta shpėrndante Rojen Qytetare, P.V kėrkojė tė shkonte nė Venedik, pėr tė vazhduar ludtėn si republikan, pėr ēlirimin nga tirania e monarkive dhe obskuratizmi klerikal. Rradhitet nė front lufte sė bashku me arbėeshėt, Jeroni de Rada dhe Gavril Dara i Ri, me italianėt Maxini, Garibaldi, Xhoberti, Tomazeo, me tė popujve tjerė, Mickieviē, Bėllēesku etj. tė kėsaj vije.
1849
14 Maj: V.P merr pjesė nė luftėn nė Marghera.
16 korrik: Nga burgjet e Rialtos.
28 Gusht: ...Austriakėt hynė nė qytet (=marrin Vendeikun) P.V me shokė i nisin pėr nė Ankonė, aty si shqiptarė shtetas osmanė, austriakėt e hedhin nė Stamboll.
1850
V.P gjindet nė Stamoll, pa punė, pa bukė pa tė afėrt. Shpeshė flinte nėrė varrezat e armenėve, nė kuartirin Pankaldi.
V.P fillon tė punojė nė sipėrmarrjen e tramvajeve, arrin tė futet nė administratėn e saj. Nga kėtu arrin tė punojė nė Ministrin e Jashtėme tė Perandorisė.
Fillon veprimtarin letrare nė moton "A mos ėshtė krim ta duash vendin tėnd?".
V.P boton vepren "Burgimi im" - nė italisht.
15 Nėntor: Shkruan: "Zonjė fisnike, konteshė Ilda Vimerkati. E nderuara italiane".
1855
Nga Trėndafilė e gjėmba rezullton se V.P u martua mė 1855. Sipas dėshmive nga bashkėkohanikėt e tij tė afėrt gruan e kishte shqiptare. Kėta kishin fėmijėt: Rozėn (ripėrtrirja e emrit tė gjyshes Drande) - vdiq 28 vjeēe mė 1884, Lindėn, Marien, njė djalė dhe Silvėn qė vdiqen tė mitur.
1859
1859 - 1861: Revolta antiurke nė Libanė.
1860
Nė vitet e '60, nė Stamboll aktivizohet nė Lėvizjen e Rilindjes.
1861
Nga Trėndafilė dhe gjėmba njoftohemi se ai, sė paku nga viti 1861 dhe deri mė 1867, ishte me punė nė Halep tė Sirisė.
Oso Kuka kishte mbetur shembull i vetėmohimit... Porta e lartė u detyrua tė largonte valiun, dėrgoi njė komisar tė jashtėzakonėshem dhe, nė fillim tė vitit 1861 spėrtheu lufta kundėr pincipatės sė Malit tė Zi...
1862
Njoftohemi se ai ishte nė Shkodėr. Pėrflitet pėr bashkpunim me Zef Jubanin, dhe pjesėmarrjen e tij nė trazirat e Mirditės.
Duke pėrfituar nga gjendja (=trazirat nė Mirditės H.Zh), Turqia i ra sėrishėm Malit tė Zi dhe ndryshe nga humbja qė pėsojė nė Kėrnicė 4 muaj mė parė, doli fitimtare dhe e detyrojė kundėrshtarin tė bėnte armėpushimnė gusht tė vitit 1862.
1863
P.V Vepron nė Stamboll. Kohė e acarimit tė mardhėnieve tė popullit nė veri tė Shqipėrisė me administratėn.
20 Prill: V.P sė bashku me Zija beun shkojnė nė Bosnjė.
20 Prill: Nga Bosnja e Hercegovina..." mėsojmė se P.V nga mesi i 1863-ės deri nė fund tė 1864 kishte punuar si sekretar-pėrkthyes i Xhevdet efendiut, drejtuesit tė msionit politik turk tė reformave nė ato krahina qė ishin tė revoltuara.
Libani fiton rregullim tė veēantė nga qeveria turke. Mytesarifi duhet tė zgjidhet nė pajtim me fuqitė e mėdha, dhe nuk mund tė rrėxohet, pos nė raste tė rėnda krimi tė dėshmuar.
1864
Fund viti: Nga Bosnja e Hercegovina ... " mėsojmė se P.V nga mesi i 1863-ės deri nė fund tė 1864 kishte punuar si sekretarė-pėrkthyes i Xhevdet efendiut, drejtuesit tė msionit politik turk tė reformave nė ato krahina qė ishin tė revoltuara.
Bashkėpunon me Konstdin kristoforidhin, Hasan Tahsinin dhe Ismail Qemailin pėr sigurimin e fondeve financiare lidhur me shkronjat dhe shkollat shqipe si dhe me caktimin e njė alfabeti tė vetėm tė shqipes.
1865
Nė Stamboll, nė frėngjisht boton Bosnja dhe Hercegovina gjatė misionit tė Xhevdet Efendiut (Bosnie et l'Hercegovine pendant la mission de Djevdet Efendi, par Pasco Wasa Efendi, Constatinople, Imprimerie du "Courrie d'Orient", 1865.
1867
Nga Trėndafilė dhe gjėmba njoftohemi se ai, sė paku nga viti 1861 dhe deri mė 1867, ishte me punė nė Halep tė Sirisė.
Vritet Bibė Doda (=nė Bardha e Temalit pėrfaqėsohet nga Luli i Temalit) dhe nė vend tė tij vije njė i dėgjuar i Portes pėr tė hequr autonomin lokale tė Mirditės.
V.P qėndron nė krye tė pėrpjekjeve pėr themelimin e njė shoqėrie kulturore dhe tė njė alfabeti tė pėrbashkėt mbi bazat latine.
1869
V.P merr pjesė nė grupin nismėtor pėr krijimin e njė shoqate shqiptare me karakter kulturorė, arsimor e gjuhėsor.
1870
Nga Trėndafilė dhe gjėmba njoftohemi se V.P u vendosė nė Stamboll. ,/p>
1871
V.P mbetet gjithėnjė nė Stamboll, bashkė me Jani Vreton dhe Sami Frashėrin, nis orvatjet pėr themelimin e njė organizate atdhetare. Nė fazėn e parė tė Lidhjes Shqiptare luan rol ideologjik dhe organizativ.
Njė njofim bėn tė ditur qė V.P i pakėnaqur me qėndrimet e Portės sė Lartė ndaj ēėshtjes shqiptare, heq dorė pėr 3 vite me radhė mga tė gjitha ofiqet qė i ofroi sultani. Njoftimi nuk sjell dokumete.
1872
Nė Stamboll, nė frėngjishte, boton Skicė historike mbi Malin e Zi sipas traditave tė Shqipėrisė (Esquisse historique sur le Monténégro d'aprčs les traditions de l'Albanie).
Ka tė ngjarė qė gruaja e V.P i vdiq aty nga viti 1872.
1873
Boton nė italisht, pėrbledhjen "Trėndafila dhe gjemba" ("Rose e spine"), ku flet me zjarr e mall pėr vendlindjen dhe dėshiron lirinė e Shqipėrisė. Nė tė cilėn argumenton lashtėsinė e popullit shqiptar, tregon vetitė e tij dhe mbron tė drejtat kombėtare.
1877
Sipas A.Dozonit: Vasa efendiu prej Shkodre ... aktualisht (1877) shėrben si kryetar i Komisionit tė Reformave ė Hercegovinė" [A.Dozon. "Manuel de la langue schipe ou albanis". Paris. 1879, fq. 336.]
1878
Janar: V.P. Gjendet nė Kosovė si kėshilltar pranė valiut tė Kosovės. [A.Dozon. "Manuel de la langue schipe ou albanaise". Paris, 1879, fq. 336.] Nė janar, nė Prishtinė, takohet me gjeneralin Klyzėre, njė nga udhėheqėsit e Komunės sė Parisit.
Nė Stamboll, nė frėngjisht, boton Alfabeti latin i zbatuar nė gjuhėn shqipe («L'alphabet latin appliqué ą la langue albanaise, Constatinople. Imperimeri du "Couttier d'Orient", 1878 ).
Mes viti: Nė emėr tė popullit shqiptar, si anėtar i Komitetit tė Stambollit, i shkruanė njė pėrkujtesė ambasadės britanike nė Stamboll. "Po lind njė ēėshtje e re, ēėshtja shqiptare".
30 Maj: Komiteti shpall nė Stamboll njė proklamatė.
20 Qershor: Komiteti i drejton memorandumin ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Austro Hungarisė, kontit Andrash. Duket se ėshtė i shkruar nga P.V.
20 Tetor: V.P vizitonė kontin Zihi, ambasador i Austro Hungarisė nė Stamboll, dhe i tregon gjėrė e gjatė historin dhe gjendjen e popullit shqiptarė. Konti priste nga V.P parashtresė me shkrim.
22 Tetor: Konti Zihi - ambasador i Austro-Hungarisė nė Stamboll, pėrcjellė pėr Vjenė parashtresat e Pashko Vasės.
1879
Angazhohet nė grupin (Sami Frashėri) pėr hapjen e Shoqėrisė sė tė Shtypurit Shkronja Shqip.
Janar: Vėrehet zgjerimi i dukshėm i lėvizjes.
Nė mbledhjen e vitit 1879, nė Stamboll: Pas Hasan Tahsinit e mori fjalėn Pashko Vasa dhe tha:"...Po kėshtu, edhe ne shqiptarėt, duke qenė evropianė, mund tė marrim alfabetin e mirė dhe tė bukur latin dhe ta shkruajmė gjuhėn tonė, kurse zėrat e thjeshta e tė pandara tė saj, qė teprojnė, t'i shkruajmė me dy shkronja, sipas sistemit tė sanksionuar tė evropianėve".[J.Vreto. Mendime mbi shkrimin e gjuhės shqipe". Dorėskrim greqisht, AQSH i RPSSH. fq.103]
12 Tetor: Nė Stamboll themelohet "Shoqėria e tė shtypurit Shronja Shqipe". Njėri nga themeluesit e saj ishte edhe P.V, Militonin bashkė me tė Sami Frashėri dhe Jani Vretoja.
"Shoqėria e tė shtypurit Shronja Shqipe" nxierr "Allfabetare"-n, si organ i sajė. Nė tė P.V. botoi artikullin publicistik-historik "Shypnia dhe shqyptarėt". Ishte e para herė qė lexuesit shqiptar ai po i jipte njė shkrim nė gjuhėn amėtare.
P.V emėrohet kėshilltari i vilajetit tė Edrenesės, por nuk shkėputet nga lėvizja kombėtare.
Nė Paris, boton nė frėngjishte trajtesėn "E vėrteta mbi Shqipėrinė dhe shqiptarėt" (La vérité sur l'Albanie et les Albanais).
1880
Vjersha e shpalur e tij, O moj Shqypni, depėrtonė nė botėn letrare shqiptare dhe shumė shpejt adhurohet nga masat.
Prill: Ka tė ngjarė qė poeti ta ketė shpėrndarė kėtė poezi (=O moj Shqypni, H.Zh) nė prill tė vitit 1880, kur ai megjithėse shėrbente nė Edrene si kėshilltar i vilajetit...
31 Maj: I deleguari apostolik nė Shkodėr, Guerini, i dėrgon letėr kardinalit Simeonit nė Romė mė 31 maj 1880. Tema: qarkullimi i O moj Shqypni!, kundėr klerit.
1881
Shpėrndahet Lidhja shqitare e themeluar nė Prizren mė 1878.
1881-1883
Duhet tė jetė tėrhequr apo menjanuar nga veprimtara aktive politike.
5 Qershor: Pėrderisa nė Adrianopojė, shėrbente si kėshilltar i vilajetit tė Edrenesė, nė moshėn 56 vjeēare, me pseudonimin Albanus Albano shkruan frėngjisht njė vjershė, duke ja kushtuar vdekjes sė shoqes, tri vajzave po ashtu tė vdekura radhazi, si dhe djali i vetė i mbetur nga martesa me tė. I kishte mbetur vetėm njė vajzė, Roza.
1882
Nėnshkruhet aleanca tri palėshe Austro-Hungari, Itali dhe Gjermani.
1883
Maj: Sulltan Abdyl Hamiti e thirr V.P nė audiencė.
Mars: deri nė Mars P.V shėrben si kėshilltar i vilajetit e Edresės.
Para governatorit: V.P martohet me njė greke (=sipas kronikes Libaneze, shka nuk ėshtė muslimon ėshtė grekė. H.Zh.) tė quajtur Katerina Bonati. Jetojė pakė me tė pasi qė ajo ishte e sėmuar nga tubėrkulozi dhe vdiq pakė para se tė vdiste Roza (Vasa) Kupeliani [burri kishte njė armen shtetas turk, Kupelian efendiu].
18 Qershor: Fillon karieren ushtarake nė perandorin osmane, si mytesarif guvernator i Libanit dhe si marshall i Perandorisė.
1887
Nė Londėr nė shtėpinė botuese Trubner, boton gramatikėn e shqipes pėr tė huajt tė titulluar Gramatika shqipe pėr t'u pėrdorur nga ata qė dėshirojnė ta nxėnė kėtė gjuhė pa ndihmėn e njė mėsuesi (Grammaire albanaise ą l'usage de ceux qui désirent apprendre cette langue sans l'aide d'un maītre).
1890
Nė Paris, boton nė frengjishte romanin "Bardha e Temalit" («ALBANUS ALBANO, Barda de Témal, Scenes de la vie Albanaise, Albert Savine Editeur»), nė tė cilin pėrshkruan zakone e doke tė jetės shqiptare.
9 Dhjetor: P.V nga Bejruti i dėrgon njė letėr tė vllait nė Shkodėr. Nė letėr shkruante pėr njė ēiflig qė ai zotėronte si miraz (=tashėgim) nė fshatin Bėrdicė, afėr qytetit tė lindjes.
1892
Nė Bejrut vdes guvernatori i pėrgjithėshem i Libanit, Pashko Vasa. Pėrhapet lajmi se P.V kishte lindur mė 1827.
0682885032
0682885032
ntopalli@perspekti.com
www.facebook.com/perspekti/