Njėra nga shkaqet qė e bėri kėtė gazetė tė gėzonte simpatinė e pėrgjithshme, aq sa nuk e meritonte, ndoshta mė kryesorja, ishte pjesa "Andej, kėndej". Me tė vėrtetė, pėrmbajtja e radhitur nėn kėtė titull ishte edhe argėtim pėr lexuesit, edhe i shėrbente moralit tonė kombėtar dhe shumė herė pėrmblidhte me pak fjalė, mendime dhe ide, tė cilat mund tė shpjegoheshin vetėm me fraza tė gjata dhe tė mėrzitshme.
Sa do qė nėn titullin "Andej, kėndej" botoheshin edhe disa njohuri dhe lajme, tė cilat ishin tė pėrshtatshme pėr kėtė titull, ajo qė e bėnte kėtė pjesė (tė gazetės) tė pėlqehej nga tė gjithė, ishin tė thėnat filozofike dhe tregimet argėtuese.
Kėto qenė pėlqyer kaq shumė nga publiku sa fillova t'i thėrrisja shokėt "Andej, kėndej" dhe kur mė vonė mora pėrsipėr detyrėn e redaktimit tė gazetės "ZĖDHĖNĖSI I LINDJES" ("TERXHUMAN-I SHARK"), u bėnė kėrkesa kėmbėngulėse nga ēdo anė qė edhe fletėt e kėsaj gazete mos tė mbeteshin pa pjesėn "Andej, kėndej" ("Shundan, bundan").
Duke parė se dėshira ime pėrkonte me atė tė publikut, isha i kėnaqur se po e realizoja edhe dėshirėn e publikut, isha i kėnaqur se me kėtė mėnyrė po mund t'i shėrbeja edhe moralit tė pėrgjithshėm. Por me qenė se tė thėnat e tilla ėshtė vėrtetuar se i shėrbejnė moralit mė shumė se kėshillimet haptazi, nuk u lejua nga lexuesit qė tė humbasin duke u lėnė nė faqet e njė gazete, jeta e sė cilės ėshtė nga mėngjesi deri nė mbrėmje; mė kujtohej vazhdimisht mbledhja nga ana e tyre dhe botimi nė mėnyrė tė veēantė. Por meqė e tillė ishte edhe dėshira ime, deri tani s'kisha kohė pėr kėtė punė.
Me qenė se kėtė radhė z. Mihran, qė ishte botues dhe shok imi nė tė dyja gazetat e pėrmendura, nė radhėn e broshurave qė ėshtė duke botuar me titullin "BIBLIOTEKA E XHEPIT" ndėr disa vepra tė mia tė reja e kishte parė tė pėlqyeshme edhe botimin nėn titullin "PROVERBA" ("EMSAL") dhe tregimet zbavitėse si "ANEKDOTA" ("LETAIF").
Mbasi e di se do tė ketė nga ata qė dėshirojnė tė dinė se ku i kam gjetur kėta proverba dhe si i kam sendėrtuar, po them nja dy fjalė mbi kėtė pikė pėr tė mėnjanuar dyshimin.
Sikundėr nuk e kam bėrė zakon asnjėherė tė pėrvetėsoj mendimin dhe punėn e tjetrit, edhe pėr kėtė smund tė lėvdohem se tė gjitha kanė lindur nga mendja ime. Kėto mund t'i ndaj nė tri pjesė: njė pjesė e tyre janė tė thėnat e filozofėve dhe tė letrarėve tė Perėndimit dhe tė Lindjes, nė disa nga kėta ėshtė pėrmendur edhe emri i tė zotit dhe nė disa prej tyre, jo. Disa nga proverbat janė sendėrtuar nė pėrngjasim tė tė thėnave tė filozofėve dhe tė letrarėve tė Perėndimit, duke iu pėrshtatur moralit tonė kombėtar. Edhe pjesa tjetėr janė thjesht produkt i mendimit tim tė shkurtėr qė kapin pothuaj gjysmėn e tė gjitha kėtyre proverbave. Tė tilla janė sidomos shumica e atyre qė u pėrgjigjen nevojave tė kohės sonė.
Nė radhitjen e kėtyre proverbave nuk ėshtė respektuar radha qė kanė nė gazetat e pėrmendura, por janė mbledhur sipas ėndjes duke i vėnė secilit njė numėr dhe sasia arrinė afėr tre mijė.
Nė rast se kjo vepėr do tė pėlqehet nga publiku, ashtu siē shpresojmė, premtoj se edhe paskėtaj do tė pėrgatis tė tilla thėnie filozofike, duke i botuar herė pas here.
Fjalėt nė fjalė
1. Mendimet e larta gjenden nė fjalė tė shkurtra.
2. Mė e bukura fjalė ėshtė e thjeshtė dhe e shkurtėr, ėshtė fjalė qė kuptohet me lehtėsi dhe qė ka kuptim tė thellė e tė hollė.
3. Njeriun e bėjnė tė pėrjetshėm veprat e tij.
4. Detyra jonė kryesore ndaj njerėzisė ėshtė tė studiojmė dhe tė mėsojmė (tė tjerėt) pa u mėrzitur.
5. I madh ėshtė ai njeri qė i shikon tė gjithė njėsoj, qė vepron pa anuar dhe qė mendon pėr tė gjithė. Ai qė mendon pėr interesat e veta, ėshtė njeri i ulėt.
6. Detyrat njerėzore janė njė barrė e rėndė; sjellja e keqe sipas ėndjes dhe pėlqimit tė botės ėshtė njė moēal i madh. Pėr tė nxjerrė nė breg njė barrė tė tillė tė rėndė nga njė moēal i tillė, duhet tė ecėsh drejt, pa shikuar djathtas e majtas.
7. Nė vend qė tė shesėsh dituri dhe zotėsi, pėrpiqu t'i fitosh ato!
8. Mos e duaj gjumin shumė; hap sytė qė tė mos mbetesh i uritur!
9. Toka mund t'i ushqejė njerėzit fare mirė; vetėm pse shumica e pasurisė shpenzohet pa vend, e shumica e njerėzve mbeten tė uritur.
10. Pėr t'ia nėnshtruar botėn mirėsisė, duhet luftuar kundėr ligėsive.
11. Fitimi i pozitės varet nga tė tjerėt. A nuk ėshtė marrėzi tė lėsh atė qė ke nė duart tua dhe t'u drejtohesh tė tjerėve?
12. Mė parė se pėr pasurinė, mjeshtėrinė dhe tregtinė e njė bashkėsie (njerėzore), duhet menduar pėr edukimin e saj, sepse edukata e mirė ėshtė baza e bashkėsive njerėzore.
13. Njeriu merret me dituri dhe me shkencė gjatė gjithė jetės sė tij. Nė fėmijėri i mėson ato, nė rini i vė nė zbatim e nė pleqėri ua mėson tė tjerėve.
14. Zemra e njeriut tė pėrsosur ėshtė gjithmonė e pezmatuar, por fytyra e tij ėshtė kurdoherė e gėzuar.
15. Njeriu dėshiron madhėshtinė dhe famėn, trembet nga mospėrfillja; megjithėkėtė nuk largohet nga sjelljet e kėqija. Kjo ėshtė sikur tė kesh frikė nga lagėshtira e tė banosh nė moēal.
16. Po tė jenė nėpunėsit nė dorė tė personave tė pazotė, po t'u mungojnė armėt ushtarėve, po tė mbetet pas bujqėsia, mjeshtėria dhe tregtia, prapėseprapė shteti qėndron; por kur sundimtarėt nuk respektojnė ligjin dhe tė drejtėn, nėpunėsit e vegjėl bėhen tė pabindur dhe nuk e zbatojnė urdhrin e dhėnė, kėshtu qė populli i lė pas dorė vetitė e mira dhe jepet pas veseve tė kėqija, atėherė nuk ka mė shpresė shpėtimi.
17. Mos i poshtėroni njerėzit e mėdhenj pėr njė a dy faje tė tyre, sepse diamanti sado i prerė shtrembėr tė jetė, ėshtė mė i vlefshėm se njė gur i zakonshėm, i prerė nė formėn mė tė pėrsosur.
18. Mashtrimet e mashtruesit pėrballojini me drejtėsi, sepse gjithēka mėnjanohet me tė kundėrtėn!
19. Njerėzit janė tė njėjtė para natyrės, edukata i bėn tė dallohen (nga njėri-tjetri).
20. Fjala e atij qė qeshet shumė, s'e bėn tė qeshet asnjėrin.
21. Duhet tė shfrytėzohet mirė koha, sepse jeta nga koha pėrbėhet.
22. S'ka gjė mė tė keqe se tė pėrqeshurit, sepse mė shumė i prek tė mirėt se tė kėqijtė.
23. Njollat qė i ngjiten trupit tonė lahen me ujė; njollat e shpirtit s'ka gjė qė i pastron.
24. Virtyti i bėn tė dashur (me njėri-tjetrin) njerėzit e mėdhenj, njerėzit e zakonshėm - dėfrimi dhe zbavitja, tė kėqijtė - vagabondazhi dhe delikti.
25. Duhen shumė mend qė tė mund tė shoqėrohesh me njerėz tė pa mend.
26. Mos shkruaj gjė kur je i nervozuar, sepse, kur plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ēfarė mund tė jetė ajo e pendės!?
27. Kot pėrpiqet mendja, kur nuk mund tė arrijė gradėn e lartė tė ndjenjave.
28. Fjala mė elokuente ėshtė ajo, pėrfundimi i sė cilės kuptohet qė nė frazėn e parė, e qėllimi nėpėr brendinė e saj kur duket nė formė solide.
29. Tri raste kanė tri virtyte shumė tė pėlqyeshme: t'i ndihmosh nevojtarėt kur janė nė gjendje tė vėshtirė; ta thuash tė vėrtetėn edhe kur je i zemėruar, tė falėsh kur je i zoti tė ndėshkosh ose tė hakmerresh.
30. Pėr ndryshimin e njė gjėje askush nuk ėshtė mė i aftė se koha.
31. T'i japėsh njė pozitė dhe tė nderosh njė njeri pa merita, ėshtė sikur tė hedhėsh nė ndyrėsira njė qese me inxhi (margaritarė).
32. Po tė bjerė nė det njė pikė ujė, nuk thahet.
33. Sikundėr qė elefantin e vrasin pėr dhėmbėt e tij tė ēmueshėm, disa guaska deti i gjuajnė pėr margaritarėt qė kanė brenda e qė bilbilin e robėrojnė pėr zėrin e tij tė bukur, kėshtu edhe njeriun - tė shumtėn e herės - e rrezikon vlera e tij e lartė.
34. Mos iu mbėshtet sė nesėrmes, se nuk mund tė dish se ē'do tė lindė nata!
35. Pa bashkim s'mund tė ketė as opinion publik, as forcė.
36. Liria s'mund tė shkojė pėrpara, pa pasur udhėheqėse arsyen dhe pa qenė e shoqėruar nga vetitė e mira.
37. Gjuha e memecit ėshtė mė e mirė se e gėnjeshtarit.
38. Gjuha ėshtė dėshmitari i rrejshėm i zemrės.
39. Sikundėr trupi qė ka nevojė pėr pastėrti, ashtu edhe shpirti ka nevojė pėr arsim.
40. Pendimi ėshtė pranvera e mirėsjelljes.
41. Ming Ēui thotė: "Filozofėt, dijetarėt, njerėzit e mėdhenj, tė cilėt me mendimet dhe punėt e tyre kanė bėrė tė ēuditet bota, a nuk ishin edhe ata njerėz si ne? Pse t'i shikoj ata me habi dhe mahnitje? A s'mund tė bėhem edhe unė si ata me pėrpjekjet e mia?"
42. Hidhėrimi dhe gėzimi s'kanė kufi. Njeriut, pse ka zėnė njė pozitė tė vogėl, i bie pika nga gėzimi, pastaj ai vdes nga hidhėrimi pse nuk zė njė pozitė mė tė lartė.
43. Shoku mė i pavlefshėm ėshtė ai, i cili pėr njė fjalė qė ka dėgjuar pėr shokun e vet, nuk e do mė atė.
44. Ai qė e pėlqen veten e vet,nuk pėlqehet nga askush.
45. Dallkauku (lajkatari) ėshtė fajdexhiu mė i keq. Posa sheh se ai qė ka pėrballė ėshtė mashtruar prej tij, edhe sikur t'ia marrė kamatėn 500 % tė hipokrizisė qė ia ka akredituar, prapėseprapė s'kėnaqet, pėrpiqet t'ia heqė edhe lėkurėn tė mjerit.
46. Pasuria zė vendin e lejekalimit tė marrėzisė.
47. Pasuria e vogėl, qė pėrdoret me nikoqirllėk, zė vend mė mirė se thesaret e keqadministruar.
48. Pasuria ėshtė shėrbėtor i tė menēurit, e zotėri i budallait.
49. Lumturia nė kėtė botė i ngjan dritės sė shkreptimės, ndriēimi i njė sekonde sjell pas furtunė disaorėshe.
50. Gjėrat qė kanė shkaktuar fanatizmin janė pėrrallat e shpikura nga keqdashja, tė pranuara nga frika dhe tė ruajtura nga marrėzia.
51. Helmi mė i rrezikshėm ėshtė hipokrizia.
52. Filozofi kinez Ming Ēu thotė: "T'i duash njerėzit e aftė e tė talentuar dhe tė mos i nderosh ata, ėshtė sikur t'i thėrrasėsh nė gosti dhe t'ua mbyllėsh portėn pėr tė mos i pranuar".
53. Njėri nga filozofėt e famshėm tė Tibetit, Paskia Pandita, thotė: "S'mund t'i japėsh flakė njė pylli tė madh, po nuk tė ndihmoi era". D.m.th. mos fillo punė tė mėdha po nuk qe koha dhe rasti dhe po nuk patėt shpinė tė fortė!
54. Mos u prish me vėllanė pėr punė tė shokut, sepse shoqėria zhduket, vėllazėria mbetet!
55. Si flaka e shkrepsės me kokė poshtė qė ėshtė mė e fortė, ashtu edhe virtytet e dijetarit tė rėnė nė fatkeqėsi duken mė qartė.
56. Ata qė tregohen tė drejtė me qėllim lartėsimi, pasi tė arrijnė qėllimin, s'ndjejnė mė nevojė pėr drejtėsi.
57. Shėrbimin qė bėn arsimi pėr pėrmirėsimin e njė kombi, ligji s'mund ta bėjė kurrė.
58. Shpagimi mė i ėmbėl ėshtė tė bėsh mirė sė keqes qė tė ėshtė bėrė.
59. Kur lodhet trupi, qetėsohet mendja.
60. Duke gėrmuar tokėn, del ujė.
61. Tregtia qė tė jep mė shumė fitim ėshtė puna.
62. Dituria ėshtė e gjatė, jeta e shkurtėr.
63. Dita ėshtė e shkurtėr, puna e gjatė.
64. Nėna e frikacakut as nuk qan, as nuk qesh.
65. Po tė pėrdoret mirė koha, do tė mjaftojė pėr tė kryer ēdo punė.
66. Ēdo ditė e jetės sate ėshtė njė faqe e jetėshkrimit tėnd. Kujdesu ta shkruash mirė, sepse njė faqe e keqe e ndynė gjithė librin.
67. Tė qeshėsh kundrejt njė personi tė dėshpėruar, ėshtė si tia heqėsh dikujt petkat nė kohė tė ftohtė dhe ta lėsh lakuriq.
68. Do qė tė mos dėgjohet fjala qė do tė thuash? Mos e thuaj! Do qė tė mos shihet puna qė do tė bėsh? Mos e bėj!
69. Dijetari i pėrdhosur ėshtė njė gjarpėr me kokė tė stolisur me diamantė.
70. Po nuk foli i marri, nuk dallohet dot nga i urti.
71. Ndonjėherė, heshtja ėshtė mė elokuente se ēdo fjalė.
72. Njė gjė e vogėl e fituar me tė drejtė, ėshtė mė e mirė se gjėja e shumtė e fituar me tė padrejtė.
73. Fundi i tė qeshurit ėshtė mėrzitja; fryti i tė qarit ėshtė ngushėllimi.
74. Bukuria e njeriut pėrbėhet nga bukuria e fjalės qė flet.
75. I vobekti energjik i ngjan fitilit pa vaj.
76. Pėrgatite dyshekun para se tė biesh tė flesh!
77. Peri i ngatėrruar nuk zgjidhet me nguti.
78. Kush e ka barrėn tė rėndė, e ka hapin tė shkurtėr.
79. Sa mė shumė rėndohet barra, aq mė tepėr i del kurrizi atij qė ėshtė pėrposhtė.
80. Filozofi kinez Shu King thotė: "Kush ėshtė nė punė tė shtetit, le tė pėrpiqet tė bėjė vepra qė do tė mbesin pėr shumė kohė pas vdekjes sė tij!"
81. Njerėzit e mirė janė tė gjykuar tė bėhen skllevėr tė tė kėqijve.
82. Lumturia nuk zgjat pėr shumė kohė; i pafati ėshtė njė foshnje nė bark tė s'ėmės qė ende s'ka arritur nė botėn e lumturisė; ndėrsa ai qė ėshtė i lumtur, ėshtė njė plak duke dhėnė shpirt.
83. Qeveria (e mirė) lind nga rregulli dhe kujdesi.
84. Njeriu duhet tė pėrpiqet tė mėsojė ēdo gjė, jo tė tregojė veten e vet.
85. Ato ēka di njeriu, nė krahasim me ato qė nuk i di, ėshtė kurrgjė.
86. Askush s'mund tė njihet pėr dijetar, pos atij qė e mposht epshin e vet.
87. Dijetar (filozof) ėshtė ai qė i pėrshtatet puna fjalės sė tij, e fjala opinionit tė tij.
88. Pasaniku koprrac i ngjan miut qė rri nė njė tas tė artė.
89. Skamja dhe pėrvuajtja kėrkon nikoqirllėk, pėrvuajtja dhe nikoqirllėku mirėsjelljen, mirėpo pasuria sjell kryelartėsinė e dorėlirėsinė, e kryelartėsia dhe dorėlirėsia sjellin shthurjen dhe keqsjelljen.
90. Njeriu qė s'mund ta mbrojė mendimin e vet i ngjan njė qyteti tė pambrojtur.
91. Dijetari nuk thotė ēka di (kur nuk ėshtė rasti pėr t'i thėnė), i marri nuk di ēka thotė.
92. Ėshtė faj ta meritosh qortimin, mosdurimi (me rastin) e qortimit ėshtė faj edhe mė i madh.
93. Zgjuarsia ėshtė njė dritė hyjnore, ndriēimi i sė cilės shndrit jo vetėm sipėrfaqen e sendeve, por edhe brendinė e tyre.
94. Mė i forti i njerėzve ėshtė ai qė ėshtė i zoti ta pėrmbajė vetveten.
95. Lumturia (te njerėzit e ulėt) shkakton kryelartėsinė dhe mospėrfilljen (ndaj tė tjerėve).
96. Shpata e grave ėshtė gjuha e tyre, prandaj nuk e lėnė tė ndryshket.
97. Meqenėse gratė e plotėsojnė zbrazėtinė e kuvendimit dhe tė mbledhjeve, i ngjajnė kashtės qė vihet ndėrmjet filxhanėve e pjatave. Sado qė kjo kashtė duket e panevojshme, filxhanėt dhe pjatat e ndodhura nė njė arkė pa ta, do tė thyheshin dhe nuk do tė tepronte asnjė.
98. Mali lind vullkanin, vullkani ēan malin, druri ushqen krimbin, krimbi than drurin; njeriu krijon ide, idetė e fusin njeriun nė njėmijė fatkeqėsira e mė nė fund e dėrgojnė nė shtratin e veremit.
99. Pėrderisa ata qė vdesin nga helmi janė fare tė paktė, ēdo njeri trembet nga helmi, ndėrsa shthurrja grin ēdo ditė mijėra njerėz, gjithkush jepet pas saj.
100. Gjithkush mendon pėr veten e tij, vetėm shpirtmiri mendon pėr tė tjerėt.
101. Kombi ėshtė themeli i godinės sė shtetit, sa mė i fortė tė jetė themeli, aq mė shumė qėndron godina.
102. Ta fillosh njė punė dhe tė mos e vazhdosh deri nė fund, ėshtė si tė fillosh tė mihėsh njė pus dhe pas 2-3 pashėsh ta lėsh punėn. Sikur tė mihė njeriu nė 100 vende nga 2-3 pashė, nuk nxjerr dot njė pikė ujė, por po tė mihė nė njė vend 5-10 pashė, me siguri del ujė.
103. Po tė fillosh njė punė dhe tė mos i dalėsh nė krye, mos u dėshpėro! Po nuk ia dole me tė parėn, ia del me tė dytėn, dhe fundja me tė tretėn.
104. Mos u tremb nga shuplaka e mikut, duhet tė kesh frikė nga lėvdata e armikut.
105. Nė ēdo mendim mund tė ketė shkarje e nė ēdo veprim gabim; mendimet korrigjohen me kohė, veprimet me pėrvojė.
106. Shumė rrallė i takon fatkeqėsia atij qė, kur del nė mėngjes nga shtėpia, i shkon mendja se nė mbrėmje mund tė kthehet me qivur (arkivol).
107. Gjithė ē'ėshtė nė botė, me shpirt dhe pa shpirt, ėshtė armik i njeriut; njeriu i urtė qėndron gjithmonė me kujdes dhe nuk ka besim nė asnjeri, nė asgjė.
108. Ē'mund tė bėjė njė kalė i fortė me njė karrocė tė shkatėrruar?
109. Mė kryesoret janė katėr gjėra qė e bėjnė njeriun njeri: dituria, durimi, kanaati (mjaftimi me atė qė ka) dhe drejtėsia.
110. Uji nė vetvete ėshtė i pastėr, duke u trazuar me disa materie dhe sende tė tjera, bėhet i hidhur dhe i ndyrė; njeriu ėshtė krijuar i mirė, bėhet i keq nga ndikimi i epsheve dhe i veseve tė kėqija.
111. Njeriu dėshiron tė jetojė shumė, por nuk dėshiron tė plaket.
112. Sikur ēdo njeri t'i konsiderojė tė gjithė njerėzit pėr shokė, gjėnė e tjetrit si gur dhe tokė (d.m.th. tė pavlefshme), gratė - pėrveē tė tijėn - si nėna dhe motra, atėherė ėshtė e mundshme tė ketė lumturi dhe prehje nė kėtė botė.
113. Po deshe ta kesh tė lirė zemrėn tėnde, mos i plotėso dėshirat (e kėqija)!
114. Punėn e nesėrme mbaroje sot dhe pushimin qė do tė bėsh pasnesėr bėje sot!
115. Mos jep shkas tė flasė kush keq pėr ty; por mos u mundo t'ua mbyllėsh gojėn keqdashėsve, sepse qeni, ashtu sikundėr i leh natėn kusarit qė i kalon pranė, ashtu i leh edhe njeriut tė ndershėm.
116. Po tė flitet keq pėr ndokėnd, gjithsecili beson nė ēast: po tė flitet mirė pėr tė-asnjeri nuk beson. Pėrēarja ėshtė bėrė aq e pėlqyer nė botė, saqė lėvdatės nuk i ka mbetur fare vlerė.
117. Smiraku e grindaveci edhe sikur ta zotėrojnė tėrė botėn, prapė s'mund tė kėnaqen, sepse pėr t'u bėrė ata tė lumtur, duhet tė shkatėrrohet gjithė bota.
118. Martesa ėshtė njė urė midis shthurjes dhe lumturisė.
119. Ekzistenca dhe lumturia e shoqėrisė njerėzore varet nga gruaja. Midani thotė: "Aty ku mungon gruaja, asaj duhet bėrė njė shtatore prej druri".
120. Nga njė birucė e vogėl, mund tė hyjė njė e keqe e madhe.