Histori e Skėnderbeut (Pjesa e Dytė) - Naim Frashėri

Vepra Histori e Skėnderbeut (Pjesa e Dytė) nga Naim Frashėri.

Nė mest t'ati mallėngjimi,

Qė vij posi vetėtima,

Po dėgjonej si gjėmimi

Zėri i burravet trima:

"Luftė, luftė me Turqinė,"

Thirrė gjithė menjėherė,

"Nuk e duam miqėsinė,

Atė dėshirė ta ngrerė."

Ata kuajt e harbuar

Kur ngridhen' e hingėllijnė

Dhe me sy tė egėrsuar

Qysh vėshtrojn' e shkrefėtijnė,

Ashtu shqipėtarėt trima,

Njėri-tjatrinė shikonin

Me vėshtrim si vetėtima,

Edhe vdekjenė kėrkonin.

Kur u ngrit njė plak i vjetrė,

Qė kish par' e kish dėgjuar

Dhe ishte me rradhė tjetrė

Nga vėrsa q'e kish tė shkuar,

Leshbardh' ish e mėndjegjerė

Edhe shumė gjith' e donin,

Tė tėrė i bėnin nderė

E fjalėnė ja dėgjonin.

Ish Pepė Tushan'i ndjerė

Qė ēdo punė e mbaronte,

Ishte plak mi pleqt' e tjerė,

Ajy gjyqet' i shikonte.

Tha: "Zotėrinj, mė dėgjoni?

T'u them dhe unė dy fjalė,

Pastaj bėjmė si tė doni,

Po mos e merrni me valė.

Shumė herė trimėrija

Sjell shpėtim, ėsht' e pėlqyer,

Po herė dhe urtėsija

Ėshtė m'e mir' e m'e vyer;

Gjithė bota mir' e dinė

Shqipėtarė q'ėshtė burrė,

E ka pasur trimėrinė

Edhe nuk' e harron kurrė

Mos pandehni q'unė dua

Pėr shqipėtarė tė thonė:

"Kėtė her' u frikėsua,

E s'lėftoj si pat zakonė!"

Po turqitė sonte janė

Tė shumė si mizėrija,

Fuqi tė pasosur kanė,

I pėrmbystė Perėndija!

Them qė djemtė t'i dėrgojmė

Dhe tė zėmė miqėsinė,

M'anėt tjatrė tė qėndrojmė

Tė bėjmė gjithė gatinė.

Njerės tė mėnēim tė ēojmė

T'i bindimė mbretėritė,

Pa shere tė lėftojmė,

Si tė bashkojmė fuqitė

Neve sot pėr sot Turqinė

Duhet ta vėmė nė gjumė,

Sa tė bėjmė shoqėrinė,

Si trimi me shokė shumė,

Ahere pra trimėrija

Ka kohėnė tė tregohet

Edhe shpreh te Perėndija,

Shqipėrija tė nderohet,

Djemtė tanė le tė venė,

Gjersa tė bėjmė gatinė,

Zoti t'u apė shėndenė,

Pa prapė kėtu na vinė."

Kėshtu tha me mendim plaku

Qė ishte shumė i vuar,

I ishte ftohurė gjaku,

Ditė tė shuma kish shkuar.

Manushi fjalėn ja preu,

Tha: "Tani le tė mbarojmė",

Pa i tha dhe mbretit: "Ngrehu,

Nesėr prapė kuvendojmė."

Neve fjalėt po i themi

E punėn tė bėr' e zėmė,

Po nė dorė nuk' e kemi,

Mbretėresha q'ėshtė mėmė,

Ajo munt nė kėtė punė

Tė apė bashkė me mbrenė

Njė funt tė mirė, them unė,

A tė ven' a tė mos venė.

Jakėni tani tė vemi

Tė huajtė t'i nderojmė,

Me ta ca fjalė tė themi

E pakė kohė tė shkojmė

Njeriu nė vėnt tė huaj

Shpirtin' e ka tė brengosur,

I duketė dita muaj,

E pandeh qė s'ka tė sosur."

Kėshtu tha plaku Manushi,

Se pleqtė kshu e mentonin

Po tė rinjt' ishin si prushi,

Kėto fjalė s'i dėgjonin.

Mbreti u ngrit menjėherė,

Tha: "Nesėr mblidhemi prapė,

Mentohemi gjat' e gjerė,

Gjithėkush shortėnė t'apė."

Pa duallė tė menduar,

Gas nė zėmrė nukė kishin,

Ishin si tė zėmėruar,

Sikur s'qen' ata qė ishin.

Nata me rrobet tė zezė

Po ēfaqej nė hapėsirė,

Dritat' e qiellit u ndezė,

Dukeshin si ar i grirė.

Zogjthitė zunė foletė,

Vetėm bilbili kėndonte,

Nata me t'errėt e qetė

Mal'e fusha po mbulonte.

Mbrenė gjumi nuk' e zuri,

Po rrij nė roba i zgjuar,

Mentohej e psherėtinte

Me zėmrė tė pėrvėluar.

Nga tė vij i shkreti gjumė,

Qė mentimetė i shkonin

Nėpėr mėnt tė ti si lumė

Edhe nga syt' i mburonin.

Kur yll' i ditėsė dolli,

T'errėtit humbi si vesė,

Dritėn nė vėnt tė ti solli,

Nukė duroi mė nė shtresė.

Mbreti me njė rėnkim ngrihet,

Pa zė e lan sy e duar

Dhe vishet' e pėrsėritet,

Pa vete duke shpejtuar.

Mbretėresha ishte ngritur

Dhe ish veshur e ish ngjeshur,

Posi nuse pėrsėritur,

Punonte llėrėpėrveshur.

Ishte shumė punėtore

Edh'e urt' e e zgjuar,

Pėr ēdo pun' i vinte dore,

Ish' e mir' edh'e lėvduar.

Pesė vasha bukuroshe

Edhe shėrbėtore tetė,

T'i shihnje, janė yj, thoshe,

Edhe ajo hėna vetė.

Vashatė si pėllumbesha

Rrotull' e kishin rrethuar,

Edhe nė mest mbretėresha

Rrij si lul'e lulėzuar;

Me duar si pej ergjėndi

Po punonin e mėsonin,

S'hiqeshin nga avlėmėndi

E si thėllėza shikonin.

Mbretėresha edhe vetė

Kishte zėnė e punonte,

Pun' e saj ish pa tė metė,

Nga tė tjeratė ndėrronte.

Ishin ėngjėj ato vasha,

Kishin leshėra tė arta,

S'ishin si lisi tė trasha,

Faqet i kishin tė zjarta.

Mbreti gjėkundi kur vinte,

Mbretėresha mbretėronte,

Po edhe aty kur rrinte,

E pyette dh'e dėgjonte.

Gjoni nėr gra posa hyri

I ngrehurė posi gjeli,

Tė gjitha me radh' i qyri

Dhe vashat i pėrkėdheli;

Mbretėreshėn' e zu pej dore

Dhe i tha: "Tė dua pakė",

Dorėn, q'e kish prej dėbore,

I zuri dhe i tha: "Jakė".

Ajo me re e shikojti

Dhe, sado q'e pa tė qeshur,

Hidhėrimn' e kupėtojti

Dhe u ngrit llėrėpėrveshur.

Me tė hyrė nė tė ndarėt,

Dorė pej dore u zunė,

Duke thėnė me tė parėt

Mbreti tė shkretėnė punė

Mbretėreshės liksht i erdhi,

Kur e dėgjoi atė fjalė,

E trėmbi shumė dh'e verdhi,

Lott' i vanė si valė,

Si dellėndyshet kur venė

Me vrap t'arrijnė mė parė,

Po gjejnė prishur folenė

Dhe zoqt' e tyre tė vrarė!

Asht'u mahnit mbretėresha,

"Djemtė, tha do tė dėrgohen!

Unė jetėnė ē'e desha!

Popo! tė mė largėsohen!

Qysh tė duronj un' e zeza

E tė rronj pa ta nė jetė?

Kjo brengė pse ra si reza,

Zot'i math e i vėrtete?"

Mė pastaj tė shoqt i thotė

Me helm edh'e zėmėruar:

"Ėshtė turp nė gjithė botė,

Kjo ė'shtė pun' e shėmėtuar.

Foshnjatė ne tė dėrgojmė

Nė njė vėnt fare tė huaj

E neve tė dėshėrojmė!

Kėtė fjalė mos e thuaj!

Cila mėm' e cili atė

Djemtė penk i ka dėrguar?

Punė fort shum' e mėkatė,

Kurrėkush s'e ka punuar!

Shpirtin' e ap, djemtė s'venė,

Pa ta s'bėn dot asnjė ditė,

Dhe ata neve s'na lenė,

S'bėnenė kshu miqėsitė!

Djemtė q'i kam gjithėnj' afrė,

T'i dėrgonj lark nga shtėpia,

Tė rin atje si tė vafrė,

Mos e dhėntė perėndia!

Murati, mbret' i Turqisė,

S'e di ē'ėshtė bir e bijė,

S'ka pjesėn' e njerėzisė,

Dashuri s'ka nė fėmijė

Ajy do tė mbretėronjė,

Qė tė bėnjė ligėsitė,

Tė vrasė e tė shkretonjė,

Tė derthnjė gjak nat' e ditė!

Ah! moj Shqipėriz' e mjerė!

Mė tė mbajtė perėndia,

Mos tė shtėntė ndonjėherė

Zoti ndėr duart tė tija.

Ėshtė prishės e shkretonjės,

Ėshtė kafsh' e egėrsirė,

Ėshtė vrasės e mundonjės,

Shpirterrėt' e zėmrėkllirė."

Kėshtu tha e zėmėruar

Dhe mbrenė nė syt e shihte,

Dhe zėmėr' e pėrvėluar

Me fort e me vrap i rrihte,

Kur ėngjėll' i urtėsisė

Nė shpirtit tė saj zbriti,

Erth nga an' e Perėndisė

Dhe zėmrėnė ia trėnditi.

Mėndjen' e ktheu menjėherė

Dhe tha: "Bėni si tė doni,

Ju mendohi gjat' e gjerė,

Mua s'duhet tė mė thoni.

Pėr shpėtimt tė Shqipėrisė

E kam gas e nder nė jetė,

Ap fjalė ndaj perėndisė,

S'pendohem dhe tė mbes shkretė."

Mori fjalėnė dhe vate

Mbreti, e mė s'ndenj gjėkundi,

Sindėkur u tha ndajnate,

Fjalės' i doj dhėnė fundi.

Nė mest shumė fjalė thanė

Parėsija qė u mblodhė,

Pėr paqė nevojė panė,

Papo miqėsinė zgjodhė,

Tė rinjtė shum' u pėrpoqnė,

Se punėn nuk' e pėlqyen,

Mė pastaj mėnjan' u hoqnė

Po mėndjenė nuk' e kthyen!

Pleqėsija dhanė shortė

Tė bėhetė miqėsija,

Po tė zihet me tė fortė

M'anėt tjatėrė gatija,

Gjithė kombetė tė mblidhen

Njė ligė nė mest tė vėnė,

Me besa-besė tė lidhen

E turqitė t'i pėrzėnė.

Pastaj tė gjithė u ngrinė

E nė tė huajtė vanė

Edhe bėnė miqėsinė

Pas mėnyrėsė qė thanė.

Mbreti tha: "Tani ju shkoni,

Pa djemtė ne i dėrgojmė,

Edhe sulltanit i thoni

Qė fjalėnė s'e harrojmė."

Tė huajtė gjithė u ngrinė

Si u bėnė kėto fjalė,

Nga qyteti duke dalė.

Ditėt ishin duke shkuar,

Vininė me vrap si lumi,

I trumbull a i kulluar,

Q'ikėn e nuk e zė gjumi.

Dit' e zezė afėrohej

Qė tė ndaheshin fėmija,

Zėmėra po u helmohej

Dhe shtėpin' e mbuloi zia.

Mbreti njė plak tė besuar

Dhe njė plakė q'i kish rritur

E i kish pritur ndėr duar

Dhe ish e mir' edh' e ditur,

U nisi, dhe disa vetė,

Mėsimdhėnas e tė tjerė,

Shėrbėtorė shtat' a tetė,

Tė matur edhe tė vlerė,

Djemtė ishin tė gėzuar

Qė tė hipinė nė kuaj,

Si tė mėdhenj e tė ēquar

Tė venė nė vėnt tė huaj.

Mbretėresha po mentohej

E ndė mėntt gjė tjatrė s'vinte,

Helmi i saj po i shtohej,

Tė tėrė natėnė s'flinte.

Koh' e ndarjes u afrua,

U mbaruanė gatitė,

Edhe dita u shėnua,

Opopo! e zeza ditė!

Mėma dhe motratė qanin

Edhe djemt' i pėrqafonin,

Gjithėnjė pranė i mbanin,

I puthnin e i pushtonin.

Mbretėresha u helmua,

Tha: "Ē'bėra e zeza unė!

M'u shkurtoftė jeta mua!

Qysh e bėra kėtė punė!

Si mi mori mėnt e mija

Zot' i math e i vėrtetė,

Tė ndahem ngaha fėmija,

Tė mbes kėrcure dh'e shkretė!

E pata shkruar nė ballė

Kėtė tė shkretė mynxyrė,

Tė ndahem qė mė tė gjallė

Me tė kėtillė mėnyrė!

Vall' a do tė mi dėrgonjė

Kurdoherė qė tė dua,

A fjalėn do ta harronjė,

Tė mė digjet zėmra mua!

Ah! kam frikė pej mynxyre!

Mos nuk' i shoh mė nė jetė,

E tė vdes nga mall'i tyre,

Ta lė dhe shtėpinė shkretė."

Kėto thosh dhe me lot qante,

Mallėngjimi nuk e linte,

Ngashėrimėnė s'e mbante,

Dhe mėndj' e saj rreth i vinte.

Ditėnė qė do tė shkonin,

Mbreti u ngrit qė me natė,

Gjithė bota lot lėshonin

Edhe i varfėri atė

Pastaj djemtė pran' i mori,

I puthi e i qafojti,

Psherėtiti fort i gjori,

Lottė ēurkė i lėshojti.

U thotė: "Tė silli mirė,

Tė bėhi njerės nė jetė,

Tė mos mbetni n'errėsirė,

Po tė jini tė vėrtetė,

Nat' e ditė tė kėndoni,

Ēdo q'u duhetė ta dini,

Gjithė gjuhėt t'i mėsoni,

Po shqipenė mos e lini;

Mirėsit' e Shqipėrisė

I mbani, mos i harroni,

Nga vetijat' e Asisė

Ndruhi, mos i afėroni;

Mėmėdhen' e kombin tuaj,

Shtėpinė e njerėzinė

Dhe atje nė vėnt tė huaj

T'i doni, dhe miqėsinė

Shqipėtar' e Shqipėrinė

Kurrė tė mos i harroni,

Kini dritė urtėsinė,

Ēdo gjė me mėnt ta gjykoni;

Tė bėhi trima tė urtė,

Tė zottė tė mbretėroni,

Jo tė marr' e mėndjeshkurtė,

Ndaj duhetė tė mėsoni;

Tė bėhi shumė tė ditur,

Fjalėbukur' e tė ēquar,

Shpirtdashur e mėndjendritur,

Tė mir' e tė kupėtuar.

Zoti e nderoj njerinė,

I dha mėnt qė tė gjykonjė,

Tė punonjė mirėsinė,

Tė ligatė t'i mėrgonjė

Ruani nder' e shėndenė,

Burrėrin' e trimėrinė,

Kombin' edhe mėmėdhenė,

Njerėzin' e mirėsinė.

Shqipėria ju ka shpresė,

Edhe pret shumė tė mira,

Po tė mbani juve besė,

Nuk' e ha dot egėrsira,

Mėsimet do t'u mėsojnė

Ato punėra q'u duhen

Atyre qė mbretėrojnė

E mbretrė tė mirė quhen;

U duhetė njerėzija,

Zotėrija e tė tjera,

Mirėsija, trimėrija,

Gjithė vetijat' e vlera;

Kombinė shumė ta doni,

E si fėmijė ta kini,

Me tė drejtė tė gjykoni

E ēdo punėzė ta dini;

Dhe nė brengė tė mėsohi,

Dhe shpirtinė ta mundoni

E kurrė tė mos rėndohi

Nė doni tė mbretėroni;

Kini njohė tė qėruar,

Dhe ndjenja tė larta shumė,

Zėmėr edhe shpirt tė ēquar,

Mėndje pa lodhj'e pa gjumė."

Kėshtu u tha i ziu atė,

U fali udhėn' e mbarė,

I puthi, u dha uratė,

Edhe u hoq duke qarė.

Gratė gjithė psherėtinin,

I luteshin Perėndisė,

Prapė shėndoshė tė vinin

Prinsėrit' e Shqipėrisė.

Mbretėresha gjer nė shkallė

Dolli me zėmrė tė thyer,

I puthi djemtė nė ballė

Dhe u nda e mallėngjyer.

Dhe ata djemthit' e mitur,

Kur e panė qė u ndanė,

Mbenė posi tė mahnitur

Dhe me lot tė hidhur qanė

Pėr herė tė par' e panė

Sa dhemb njeriu e shtėpija,

Mėmėdheu e gjithė ē'janė,

Dhe shokėt' e njerėzija.

Hipnė nė kuajt e shkuan

Si zogu kur lė folenė,

Njerėzin' e pėrvėluan,

Shkretuanė mėmėdhenė.

Kapėtuan mė tjatr'anė,

Nga mali kokėnė kthyen,

Krujėn e bukur s'e panė,

Mė tepėr u mallėngjyen;

U dukej sikur kish shkuar

Njė kohė fort shum' e gjatė,

Qė ishin ndar' e mėrguar

Nga motr' e nga mėm' e atė

Gjithėnjė Krujėn mendonin,

Dhe nga malli psherėtinin,

Mėmėdhenė s'e harronin,

Tė gjitha nėr mėnt' u vinin.

Ng' ajy mall' i shum' u mpinė,

Sa tė katrė u sėmurė,

Jo vetėm pėr njerėzinė,

Po dhe pėr gur' e pėr drurė.

Zėmėratė u rėnkonin

Se s'i linte dashurija,

Mėrgimnė nuk' e duronin,

S'ndaheshin nga njerėzija.

Njeriu kudo tė rronjė,

Nuk e harron mėmėdhenė,

Zogu le tė fluturonjė,

Po nėr mėnt e ka folenė.

Uji sado qė tė ngrihet,

E tė hapetė ndė erė,

Tė mblidhetė e tė shtrihet,

Prapė mbi dhet do tė bjerė

Ngado tė vej' e tė bredhė,

Tė ndryshohet' e tė ndrrohet,

Prapė mbi dhet do tė rrjedhė,

Veē atje mund tė qetohet.

Mbretėreshės' ajo ditė

Ju duk fort e shėmėtuar,

Zėmrėn e kishte tė mpitė,

Tė djegur, tė pėrvėluar.

Pėr djemthit fort keq i vinte,

Edhe qant'e s'pėrdėllehej,

Gjithėnjė po psherėtinte,

Me fjalė nukė gėnjehej.

I thoshinė tė mos qanjė,

Djemt' aqė lark nukė vanė,

Dhe zi pėr ta tė mos mbanjė:

"Rrofshin, desh Zoti, gjall' janė,

Kurdo t'i duash, tė vinė,

Dhe kartė do tė dėrgojnė,

As shtėpin' as njerėzinė,

As mėmėdhen' e harrojnė."

Po atė s'e lij rėnkimi,

Dhe fjalėtė s'i dėgjonte,

Mallėngjimnė hidhėrimi

Edhe lottė po ja shtonte.

U ngrys e shkoj dhe ca natė,

Mbretėresha nukė flinte,

Vashat' u mblodh' edhe gratė

E vunė nė shtrat tė flinte;

Po s'e linte mallėngjimi,

Pa rrinte nė shtresė zgjuar,

Zėmrėn' e saj hidhėrimi

Ia kishte fare helmuar;

Nukė flij e zeza mėmė,

Syt' e zes me lot ju mbushnė,

Edhe gjithė atė mbrėmė

Nė zėmrėt tė saj kish prushnė

Mendja nė djemthit' i vinte,

Derdhte lot shum' e rėnkonte.

Perėndija e dėgjojti,

Tė vėllan' e vdekjes thirri,

Me tė matht tė saj e ēojti

E i vate ndaj tė gdhiri.

Gjum'i qet' u afėrua,

Edhe i qėndroj mbi krye,

Mbretėresha u qetua,

Kur n'ėndrrė ju rrėfye

Njė rrip' e njė shkretėtirė,

Dhe pas njė shpelle qėndruar

Njė kuēedrė, nj'egėrsirė

Me ca sy tė sgurdulluar!

Nė mest tė gjakut po rrinte.

Rreth e rrotullė vėshtronte,

Shumė frynt'e shkrefėtinte,

Dhe tym e flakė lėshonte!

Tre nga djemt' e saj kish zėnė

E si ujku po i ēante,

Si shqerra posht' i kish vėnė

Edhe mushkėrit u hante!

M'i vogėlėthi po vinte

Si ėngjėll pshjellė me dritė,

Si lėmsh' i diellit ndrinte,

Nat' e errėt' u bė ditė.

Kuēedrėsė ju lėshua,

I ra me kordhėt dh'e vrau!

Mbretėresha shpejt u zgjua,

"Un' e zeza" tha dhe qau!

U ngrit, u vesh duke qarė,

Ndenj si e varfrė nė vatrė,

Me fytyrėzė tė vrarė,

Qė s'e kishte herė tjatrė.

Ra zija, mbuloj shtėpinė,

E u hap dalėngadalė,

Zuri gjithė Shqipėrinė,

Errėsoj fusha e male!

Mbretėresha mė s'kuxonte

Tė hyj nė dhomėt tė tyre,

Se djemt' e gjora kujtonte,

S'ja dil dot asaj mynxyre;

Posi nje fatzi i mjerė,

Qė kthehet zėmėrėdjegur,

Vjen mė shtėpi, hyn mė derė,

Po gjen t'ėmėnė tė vdekur,

I qaset, po s'kuxon kurrė

T'i ngrerė cipėn' e shkretė,

Ndonėse 'shtė trim e burrė,

S'e sheh dot shuar pėrjetė.