...Dhe pranvera erdhi...
Nėpėr ftyra tona rrėshqiti njė gėzim
dhe ndėr zemra tona ngriti njė fole,
e njė jetė e bukur e njė jet e re,
me dėshirė tė shumta, po buzqesh nė lulzim.
...Dhe dallndysha erdhi...
Si shpirti n'ekstazė, nė hovin e shejt shtri
me qiellin rroket, me diellin puthet,
dridhen krahėt nė hare - mandej poshtė vėrsulet
tue dhurue me cicrrim pėrshėndetje njė mijė.
...Dhe vesa shkėlqen...
Nė njė pikė t'argjendt pasqyrohet jeta,
tėrheqėse si andrra dhe si vizatimi
ndėr orėt e hyjzimit, kur shpėrthen agimi
e rrezet e arta rrėshqasin ndėr fleta.