Frymzim' i em i pafat,
Qė vjen e mė djeg mu nė gji,
Pėr kė po mė flet? Pėr kė tė shkruej?
Pėrse po mė ban qė kaq tė vuej?
Pse vjen e mė djeg mu nė gji,
Frymzim' i em i pafat?
Pėr tė gjorėt? Pėr ata qė nuk kanė dritė?
O frymzim' i em i ngratė,
Mjaft me plagė qė s'kan shėrim,
Leni tė dergjen nė mjerim,
Njerzit s'duen ma trishtim,
Botės s'ia kande atė kangė tė thatė,
thot se mjell njė farė tė idhtė.
Far' e idhtė... far' e idhė...
- O njerz tė bimė nga far' e ambėl!
Frigė tė mos keni, pse njė kangė
Mund t'ju theri nė ndjesi,
T'ju kujtojnė zemrėn nė gji
Nė ndėrgjegje dhe njė dangė...
Por ju t'ju bajė edhe ma zi.
Frymzim' i em i pafat!
Shporru ktej! Nuk tė due!
S'i due hovet tueja tė nalta,
As fluturimet... Nėpėr balta...
Tė ditve tona tė shklas un due
Rrokė me njerzit qė rrok nata.