Si e humbi lepuri bishtin?

Pėrrallė e mrekullueshme pėr fėmijė.

Dikur lepujt kishin bisht tė gjatė.

Njė ditė njė lepur po bridhte rrugės, ku u takua me dhelprėn, e cila kishte nė gojė njė tufė me peshq.

- Si arrite t'i kapėsh gjithė kėta peshq? - e pyeti lepuroshi.

- Zbrit te rrėkéja, zhyte bishtin nė ujė dhe prit atje tėrė natėn.

Nė mėngjes, nė tė gjitha qimet e bishtit tėnd do tė kesh sasira tė mėdha me peshq. Nuk do tė tė mbetet tjetėr veēse tė zgjedhėsh mė tė mirėt. Atė natė lepuroshi shkoi tė peshkonte te rrėkeja. Fryente erė, bėnte ftohtė. Lepuroshi dridhej; nganjėherė fėrkonte putrat e vogla njėrėn pas tjetrės. Nisi dėbora, flokėt e saj tė bardhė binin mbi turirin e lepuroshit tė gjorė.

Kur agoi, lepuroshi ende gjendej te rrėkéja. Atėherė mendoi e tha me vete: "Tani erdhi koha!" E tėrhoqi bishtin pėr tė kapur peshqit, por rrėkeja ishte ngrirė gjatė natės; akulli e mbėrtheu fort bishtin e lepurit tė gjorė, ndaj nuk mundi tė ikė dot.

Atėherė e tėrhoqi aq fort bishtin e vet tė gjatė sa iu kėput nė rrėkenė e ngrirė.

Qė prej asaj dite lepuroshėt e kanė bishtin kaq tė shkurtėr.