Dokumentet e para tė shqipes sė shkruar janė:
Formula e Pagėzimit (1462)
Fjalori i Arnold Fon Harfit (1497)
Perikopeja e Ungjillit tė Pashkės (fundi i shekullit XV-fillimi i shekullit XVI)
Mė i vjetri ndėr kėto tri dokumente ėshtė "Formula e Pagėzimit". Ajo i pėrket vitit 1462.
Ėshtė njė fjali e shkurtėr. "Un tė pagėzonj pr`emen`t Atit e t`birit e t`shpirtit shenjt".
Formula ėshtė shkruar nė dialektin e veriut me shkronja latine.
Nė fillimet e letėrsisė shqiptare janė veprat e Marin Barletit ("Historia e Skėnderbeut", 1508) dhe tė humanistėve tė tjerė, tė botuara latinisht.
Libri i parė shqip ėshtė "Meshari" (1555) i Gjon Buzukut. Letėrsia e vjetėr pėrfaqėsohet nga vepra fetare, por qė ishin shprehje e qėndresės kundėr sundimit osman.
Autorėt mė tė rėndėsishėm ishin Pjetėr Budi, Frang Bardhi, Pjetėr Bogdani dhe te arbėreshėt e Italisė Lekė Matrėnga e Jul Variboba.
Nė shekullin XVIII-XIX lindi rryma e bejtexhinjve, e ndikuar nga i letėrsia orientale, por nė veprat e poetėve mė tė shquar kishte edhe tema laike e nota shoqėrore (Hasan Zyko Kamberi, Nezim Frakulla, Zenel Bastari, Muhamet Ēami - Kyēyku etj).