1814
Lindet nė Makia tė Kalabrisė, afėr Shėnmitėr Koron-ės.
1821
Nė kėtė kolegj fillonė studimet e para, qė patėn rėndėsi tė veēantė pėr formimin e personalitetit tė tij. Kėtu studioi letėrsinė antike dhe moderne, njohu idetė e Revolucionit Francez, qė ndikuan nė formimin e personalitetit tė tij.
1830
Nė vitet '30 doli nė skenė oragnizata "Italia e Re", e themeluar nga revolucionari Maxini, qė rridhte nga shtresat e borgjezisė sė vogėl.
1833
Mbaron mėsimet nė kolegjin arbėresh Shėn-Adrianit, aty nė vendėlindje.
Pėr shkak tė shėndetit, i ati, e ndalon tė qėndrojė nė fshat. Pikėrisht gjatė qėndrimit nė vendlindje ndodhin dy ngjarje, qė do t'i jepnin hov krijimtarisė sė tij letrare.
Nė shekullin XIX ngulmimet arbėreshe, qė e nxisin mėrgata e lashtė nė Itali, qė kishite ruajtur ndjenjat, gjuhėn, zakonet e tradiat, tė shfaqė me njė forcė tė veēantė vetėdijen e tyre shqiptare edhe nė fushėn e lėvizjes kulturore e letrare.
Aty e kupton folklorin e popullit tė vet. Po nė kėtė kohė ai njohu njė vajzė tė varfėr, tė bijėn e njė bariu, qė e afroi me njerėzit e thjeshtė dhe i frymėzoi vjersha tė ngrohta dhe tė ndiera.
1834
Shkon pėr tė studiuar drejtėsi nė Napoli, qendėr e madhe kulturore-politike e Italisė sė Jugut.
Merr pjesė gjallėrisht nė lėvizjen politike dhe kulturore tė kohės.
1836
Shkruan poemėn lirike-epike "Kėngėt e Milosaos", poemė e cila e popullarizonė veprimtarinė e tij.
Pėr shkak tė pėrhapjes sė kolerės nė Napoli, i ndėrpret studimet dhe kthehet nė fshat.
Merr pjesė nė njė komplot pėr tė pėrmbysur regjimin absolutist tė Burbonėve. Komploti dėshton dhe poeti, pėr t'i shpėtuar burgosjes ose dėnimit me vdekje, gjashtė muaj, detyrohet tė jetojė si komit.
1839
Fillon tė punojė nė krijimin e poemės "Serafina Topia", punė e cila do tė zgjasė pėr mė se katėr vite.
Ėshtė i zėnė nė punė si Avokat nė Napoli, ndėrsa policia e gjurmonte si njeri tė dyshimtė.
1843
Pėrfundon sė shkruari poemėn "Serafina Topia", me subjektin e tė cilės nuk kėnaqej.
1847
Fillon botimin e serisė sė novelave "Rrėfimet e Arbrit".
1848
Boton novelen e katėrt dhe tė fundit tė serisė, "Rrėfimet e Arbrit".
Nxjerr tė parėn gazetė shqiptare "Arbėreshi i Italisė" (L'Albanese d'Italia), nė tė cilėn shprehu pikėpamjet e tij pėr ngjarjet e kohės.
Pas dėshtimit tė revolucionit dhe reaksionit tė fituesve, e mbylli gazetėn dhe i zhgėnjyer u tėrhiqet pėr mė shumė se 12 vite, nė fshatin e tij.
1849
Pėrpiqet, qė nė kolegjin e Shėn-Adrianit, tė futė nė planprogram orėn e gjuhės shqipe.
Ėshtė i zėnė si mėsues i gjuhės shqipe nė kolegjin e Shėn-Adrianit.
1850
Martohet me arbėreshėn Madalena Melkji, me tė cilėn pati katėr djem.
1852
Pushohet nga puna si mėsues nė kolegjin e Shėn-Adrianit.
1861
Boton traktatin Parimet e estetikės (Principii di estetica).
1864
Boton veprėn Lashtėsia e kombit shqiptar (Antichitą della nazione albanase).
Boton veprėn Rapsodi tė njė poeme arbėreshe (Rapsodie d'un poema albanese).
1867
Pas shumė vėshtėrsive arrihet bashkimi i plotė i Italisė, nėn dinastinė e Savojės, si njė shtet qė e njohim sot.
1870
Harton veprėn gramatikore tė gjuhės shqipe tė cilėn do ta pėrmirėsojė mė vonė. Nė veprat e tij gjuhėsore jepė tė dhėna me interes pėr tė folmet arbėreshe.
1878
Pėrkrah Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit, dhe ngre zėrin kundėr gjymtimit tokėsor tė Shqipėrisė.
1881
20 Shkurt - Jeronim De Rada pranon letrėn e dėrguar nga Sami Frashėri.
1883
Fillon tė boton Revistėn "Flamuri Arbrit", botim qė do ta vazhdojė pėr mė sė dy vite.
1885
Ndahet nga botimi i Revistės "Flamuri Arbrit".
1893
Ėshtė i zėnė me dhėnjen e mėsimeve pėr gjuhėn shqipe, nė Kolegjin arbėresh tė Shėn Mitėr Koronės. Punė tė cilėn do ta bėjė gjer nė vdekje.
1894
Harton veprėn gramatikore tė gjuhės shqipe tė cilėn vė nė dukje aspekte tė patheksuara mė parė nga dijetarė shqiptarė dhe dukuri gjuhėsore tė pastudiuara ose tė panjohura.
1895
Organizon Kongresin e parė tė Gjuhės Shqipe, nė Koriliano Kalabro.
1896
Boton kryevepren e tij "Skėnderbeu i pafan", vepėr tė cilėn duket t'ketė punuar pėr mė se 29 vite (nga 1837-ta).
1897
Organizon Kongresin Gjuhėsor Arbėresh, nė Lungro.
1898
Boton poemėn "Pasqyra e njė jete njerėzore", me subjektin e marrė poema "Serafina Topia" dhe tė zgjeruar e pėrshtatur ndaj kohės.
1902
Shkruan "Testamentin politik" nė tė cilin shpreh optimizmin pėr tė ardhmen e Shqipėrisė dhe pakėnaqėsinė e tij ndaj politikės imperialiste tė Italisė ndaj atdheut tė tė parėve.
1903
Faik Konica shkruan portretin GIROLAMO DE RADA
1904
Vdiq nė moshėn nėntėdhjetėvjeēare, nė njė dhomė tė shkretė, pa dritė, pa zjarr, pa bukė, duke lėnė pas pikėllimin e gjithanshėm tė arbėreshėve.
1975
Shtator - Nė Bbliotekėn Qytetese tė Kozerncės, nė fondin "Jeronim de Rada", gjindet poezia E vėrteta mbi Shqipėrinė dhe Shqiptarėt tė konspektuar italisht nga poeti i shquar arbėresh.