Epiri

Me emrin 'Epir', nė kohėt e lashta quheshin krahinat nė veri-perėndim tė Greqisė.

Ato shtriheshin prej lumit Vjosa e deri te krahinat veriore tė Heladės sė vjetėr. Kufijtė e sipėrm nuk duhet ti marrim si tė prerė, pasi nė kohėt e ndryshme ata kanė lėvizur; kėshtu pėr shembull, nė kohėn e sundimit tė Pirros ata janė zgjeruar shumė mė pėrtej territoreve tė pėrmendura.

Disa nga gjeografėt e shkrimtarėt e kohės sė lashtė quanin Epir edhe krahinat qė ndodheshin nė bregun e djathtė tė Vjosės dhe i shtynin kufijtė e kėtij shteti deri nė Skraparin e Mallakastrėn e sotme, duke pėrfshirė edhe qytetin e Apollonisė. Nga ana tjetėr disa fise kufitare ndėrmjet Maqedonisė dhe Epirit quheshin nga shkrimtarėt e vjetėr herė epirotė dhe herė maqedonė.

Tė gjitha mendimet e shfaqura pėr pėrkatėsinė etnike tė fiseve epirote nga dijetarėt e ndryshėm janė mbėshtetur kryesisht nė tė dhėnat e shkrimtarėve tė vjetėr, veēanėrisht te Tukididi dhe shumė pak nė tė dhėnat arkeologjike. Mendimet kanė qenė sa tė ndryshme, aq edhe kontradiktore. Prandaj nuk duhet tė na befasojė fakti se tė njejtat tė dhėna, tė pėrdorura nga disa pėr tė mohuar origjinėn helene tė fiseve epirote, janė interpretuar nga tė tjerėt nė njė kuptim krejt tė kundėrt.

Banorėt e parė tė Epirit

Disa dijetarė, duke u nisur nga elemente tė shkėputura kulturore qė janė pėrhapur mė vonė nė Epir dhe nga gjuha greke e monumenteve epigrafike tė Epirit kanė shprehur mendimin se banorėt e kėsaj krahine ishin grekė. Ky mendim ėshtė kundėrshtuar nga studiues tė ndryshėm, tė cilėt marrin parasysh dhe interpretojnė ndryshe disa thėnie tė historianėve dhe gjeografėve antikė dhe rezultatet e kėrkimeve tė sotme arkeologjike.

Herodoti thotė se: nė kohėn e tij nė Epir ishte akoma i gjallė kujtimi i banorėve tė dikurshėm pellazgė, tė cilėt kishin ardhur kėtu nga Thesalia kufitare. Kurse Straboni, duke u mbėshtetur te Efori, Hesiodi dhe Euripidi thotė se: vendbanimi i hershėm i pellazgėve ishte Arkadia dhe qė kėtej kėta shtegtuan nė Epir, ashtu si nė Thesali, Kretė, Lesbos dhe Troadė. Nė Epir janė gjetur me shumicė emra personash, fisesh dhe emra gjeografikė me prejardhje ilire.

Kėshtu p.sh.:

emra personash: Dastidi, Anyla, Tarypi;

emra fisesh: Kaonėt, Tesprotėt, Prasaibėt;

emra gjeografikė: mali Tamar, mali Asnau, lumi Thyamis.

Edhe gjetjet arkeologjike, megjithėse tė pakta, pajtohen me traditėn e shkruar tė lashtė dhe me tė dhėna gjuhėsore. Me pėrhapjen e kulturės dhe gjuhės greke, fytyra e Epirit tė lashtė ndryshoi deri diku nga pikėpamja kulturore, por kjo nuk solli ndryshime tė rėndėsishme nė pėrbėrjen etnike tė popullsisė.

Teopompi, - thotė Straboni- pėrmend 14 fise epirote, por nga mbishkrimet ne njohim njė numėr mė tė madh. Dijetari anglez Hamond na thotė se: ... nė Epir ka pasur rreth 60 fise, por vetėm disa nga kėto mund tė arrijnė njė zhvillim tė tillė, sa tė zėnė njė vend nė histori. Fiset kryesore tė Epirit, qė pėrmenden mė shumė pėrė rėndėsinė e tyre ishin: Tesprotėt, Kaonėt, Molosėt, Atamanėt, Anfilokėt dhe Kasopėt.

Ato shtriheshin prej lumit Vjosa e deri te krahinat veriore tė Heladės sė vjetėr. Kufijtė e sipėrm nuk duhet ti marrim si tė prerė, pasiqė nė kohėt e ndryshme ata kanė lėvizur; kėshtu pėr shembull, nė kohėn e sundimit tė Pirros ata janė zgjeruar shumė mė pėrtej territoreve tė pėrmendura.

Disa nga gjeografėt e shkrimtarėt e kohės sė lashtė quanin Epir edhe krahinat qė ndodheshin nė bregun e djathtė tė Vjosės dhe i shtynin kufijtė e kėtij shteti deri nė Skraparin e Mallakastrėn e sotme, duke pėrfshirė edhe qytetin e Apollonisė]. Nga ana tjetėr disa fise kufitare ndėrmjet Maqedonisė dhe Epirit quheshin nga shkrimtarėt e vjetėr herė epirotė dhe herė maqedonė.

Tė gjitha mendimet e shfaqura pėr pėrkatėsinė etnike tė fiseve epirote nga dijetarėt e ndryshėm janė mbėshtetur kryesisht nė tė dhėnat e shkrimtarėve tė vjetėr, veēanėrisht te Tukididi dhe shumė pak nė tė dhėnat arkeologjike. Mendimet kanė qenė sa tė ndryshme, aq edhe kontradiktore. Prandaj nuk duhet tė na befasojė fakti se tė njejtat tė dhėna, tė pėrdorura nga disa pėr tė mohuar origjinėn helene tė fiseve epirote, janė interpretuar nga tė tjerėt nė njė kuptim krejt tė kundėrt.

Zanafilla e emrit tė Epirit

Tukididi me emrin Epir kuptonte tokat e Lokėrve dhe tė Akarnanisė, duke pėrfshirė kėshtu pothuajse gjysmėn e bregut qė shtrihej nė veri tė gjirit tė Korintit. Helaniku, Apeiros quante edhe Azinė e Vogėl, ndėrsa Tukiditi dhe Isokrati quanin kėshtu edhe njė pjesė tė mirė tė Azisė. Straboni thotė se: Homeri me fjalėn Epir nėnkuptonte vendet pėrballė ishujve, duke pėrfshirė Leukadėn.

Mė vonė banorėt e Korkyrės dhe tė ishujve pėrreth me emrin Epeiros quanin tokat pėrkundrej ishujve, qė shtriheshin gjatė bregut tė detit Jon, tė banuar nga fiset kaone e thesprote. Fjala Epir rrjedh nga fjala e greqishtes sė vjetėr Apeiros, qė nė dialektin dorik do tė thotė stere, ose kontinent (tokė).

Ajo ka pasur kuptime tė ndryshme gjatė historisė sė kėsaj krahine. Kėshtu pra emri Epir nė fillim ka pasur kuptim gjeografik e jo etnik.

Me emrin Epir, autorėt e lashtė nė fillim e kanė quajtur njė territor tė gjerė, i cili mė vonė u ngushtua rreth krahinave pėrballė Korkyrės dhe ishujve pėrqark. Mė pas, nė shek. V-tė p.e.sonė, ky emėr pėrfshiu edhe tė gjitha fiset e brendshme, duke u bėrė njė emėr i pėrbashkėt pėr krahinat, qė formonin nė kėto brigje njė tėrėsi gjeografike, etnike e politike.

Emri Epir, u pėrvetėsua jo vetėm nga gjeografėt, historianėt e shkrimtarėt antikė, por edhe nga vetė banorėt, tė cilėt e pėrdorėn kėtė shpesh herė edhe nė dokumentet e tyre tė shkruara, nė mbishkrime e monedha. Pra nė gjuhėn shqipe fjala Epir ėshtė sinonim i fjalės sipėr, pėr tė treguar banorėt qė jetonin nė anėn tjetėr tė bregut ku grekėt shkonin pėr tregti ose qė punonin me banorėt e kėsaj krahine.

Emri Epir ėshtė pėrdorur nė kohėt e vjetra pėr tė quajtur Toskėrinė dhe Gegėrinė ose mė saktė Shqipėrinė. Dihet se me emrin Epir nė kohėn e Perandorisė sė Lindjes u pėrgjithėsua Shqipėria. Toskėria u quajt Epiri i Vjetėr dhe Gegėria u quajt Epiri i Ri.

Ndėrsa mė 1635 fjalėn latine "Epirus" shqiptarėt e kanė pėrkthyer "Arbeni" dhe fjalėn "Epirote" nė shqipen e asaj kohe Iarbenesce (Iarbeneshė).

Emri Epir nė gjuhėn shqipe ėshtė rjedhim i emrit latin Epirus.

Nė gjuhėn greke, emri ėshtė EPEIROS i cili shqiptohet Ipiros.

Ēamėt vendit tė tyre i thonė Iperi, vendi i ipeve (ipe=shqipe).

Nė Krujė, vendi i shqipeve thuhet SHQIPERI.

Nė Kelmend, vendi i shqypeve thuhet Shqypni.

Emrin e zogut ipe e gjejmė sot edhe te greket: Gjipas, te italianėt Gipetto dhe francezėt gipaette.

Atė e gjejmė edhe te egjiptianėt e vjetėr, tek emri i njė perėndie me trup njeriu dhe kokė ipe, shqipe. Emri i kėsaj perėndie ėshtė Ipis. Emri ipe i zogut, kėrkuar nė gjuhėt e quajtura indoeuropiane, jep tė kuptojmė se ai vjen nga cilėsitė fluturuese tė zogut, nga se ai fluturon mė iper, mė hiper, mė sipėr, mė supra, mė uber,mė upra, etj, nga zogjtė e tjerė. Shpjegimi i emrit Ipirios me greqishten ėshtė mė afėr ipe oros, pra malet e ipeve, njėsoj si te ēamėt Iperi dhe te krutanėt Shqipėri, se sa ashtu si deri mė sot thuhet, kontinent.

Pėr mė tepėr, qė nga antikiteti deri mė sot, vende malore si Kaukazi dhe Spanja e sotme janė quajtur dhe quhen Iberi.