Ne kemi gjetur pėrgjgjen: ata kanė njė sistem tė veēantė dhe shumė tė mirė edukimi.
Mėnyrat e sjelljes para dijes
Nė shkollat Japoneze, studentėt nuk japin provime deri nė klasėn e katėrt (mosha 10 vjeē). Ata japin vetėm teste tė vogla. Besohet se qėllimi pėr 3 vitet e para tė shkollės nuk ėshtė gjykimi i dijeve tė mėsimit, por por tė ngulisin tek studenti mėnyra tė mira sjellje dhe tė zhvillojnė karakterin e tyre. Fėmijet mėsohen tė respektojnė njerėzit e tjerė dhe tė jenė tė dhembshur me kafshėt dhe natyrėn. Ata gjithashtu mėsojne tė jenė bujarė dhe empatikė. Pėrveē kėsaj, fėmijėt mėsojnė cilėsi si: kurajoja, kontrollimi i vetes dhe drejtėsia.
Viti akademik fillon mė datė 1 Prill.
Ndėrkohė qė shumica e shkollave dhe universiteteve nė botė e fillojnė vitin akademik nė Shtator ose Tetor, nė Japoni ėshtė Prilli qė shėnon fillimin e kalendarit akademik dhe atij tė biznesit. Dita e parė e shkollės shpesh konsiston me njė nga fenomenet natyrale mė tė bukura- kohėn e lulėzimit tė qershive. Viti akademik ndahet nė 3 tremestre: 1 Prill- 20 Qershor, 1 Shtator- 26 Dhjetor, dhe 7 Janar- 25 Mars. Studentėt Japonezė bėjnė 6 javė pushime gjatė verės. Ata kanė gjithashtu 2 javė pushim gjatė dimrit dhe pranverės.
Shumica e shkollave Japoneze nuk punėsojnė pastrues apo kujdestarė. Studentėt e pastrojnė vetė shkollėn.
Nė shkollat Japoneze, studentėt duhet tė pastrojnė klasat, kafeterinė dhe banjot vetė. Kur pastrojnė, studentėt ndahen nė grupe tė vogla dhe bėjnė detyra tė cilat tranferohen pėrgjatė gjithė vitit. Sistemi Japonez i edukimit beson se pėrfshirja e studentėve nė pastrim, i mėson ata tė punojnė nė skuadėr dhe tė ndihmojnė njėri tjetrin. Pėrveē kėsaj, duke kaluar kohė ne pastrim fėmijet bėhen mė tė respektueshem ndaj punės sė tyre dhe punės pėr tė tjerėt.
Nė shkollat Japoneze, ushqimi i drekės ėshtė njė menu standarte qė hahet nė klasė.
Sistemi Japonez i edukimit bėn mė tė mirėn pėr tu siguruar studentėve ushqim tė shėndetshėm dhe vakte tė balancuara. Nė shkollėn fillore dhe tė mesme publike, dreka pėr studentėt gatuhet sipas njė menuje standarte qė zhvillohet jo vetėm nga shefa tė ēertefikuar por gjithashtu profesionistė tė shėndetit. Tė gjithė studentėt hanė nė klasė sė bashku me mėsuesin. Kjo ndihmon nė krijimn e marrėdhėnieve tė mira dhe pozitive student-mėsues.
Work-shop-et pas shkollės janė shumė popullore nė Japoni.
Qė tė marrin dije tė mira, shumica e studentėve Japonezė futen nė njė shkollė pėrgaditore ose work-shop-e private qė zhvillohen pas shkollės. Klasat nė kėto shkolla ndiqen gjatė mbrėmjes. Studentėt Japonezė kanė 8 orė shkollė nė ditė, dhe nė kėto shkolla mėsojnė edhe gjatė kohės sė pushimeve dhe fundjavės. Nė kėtė shtet studentėt kurrė nuk pėrsėrisin 2 herė tė njėjtin vit.
Pėrveē lėndėve tradicionale, studentėt Japonezė studiojnė gjithashtu kaligrafi dhe poezi Japoneze.
Kaligrafia Japoneze, ose Shodo, pėrfshin zhytjen e njė furēe bambuje nė bojė dhe pėrdorimin e saj pėr tė shkruajtur hieroglife nė letėr orizi. Pėr njerėzit Japonezė, Shodo ėshtė njė art qė nuk ėshtė mė pak popullor se pikturimi tradicional. Haiku, nė anėn tjetėr, ėshtė njė formė e poezisė qė pėrdor shprehje tė thjeshta pėr tė nxjerrė emocione tė thella tek lexuesit. Tė dyja kėto lėndė u mėsojnė fėmijėve tė respektojnė kulturėn e tyre dhe traditat e vjetra tė vendit.
Tė gjithė studentėt duhet tė veshin uniformė.
Ēdo student nė Japoni kėrkohet qė tė veshė uniformėn e shkollės. Ndėrkohė qė disa shkolla kanė uniformėn e tyre, uniforma tradicionale e shkollave Japoneze konsiston nė njė stil militar pėr meshkujt dhe njė stil marinar pėr vajzat. Politika e uniformės ndiqet pėr tė eleminuar barrierat mes studentėve dhe ti vendosin ata nė njė gjendje pune. Pėrveē kėsaj, veshja e uniformės ndihmon nė promovimin e ndjenjės sė komunitetit tek fėmijėt.
Niveli i ndjekjes sė shkollės nė Japoni ėshtė rreth 99.99%.
Me shumė mundėsi, secili prej nesh e ka luajtur tė paktėn njė herė nė jetė rolin e pėrtacit. Gjithsesi, studentėt Japonezė nuk mungojnė, dhe nuk shkojnė vonė nė mėsim. Pėr mė tepėr, rreth 91% e nxėnėsve nė Japoni kanė thėnė se ata kurrė nuk i kanė anashkaluar leksionet. Cili vend tjetėr mund ti arrijė kėto statistika?
Njė test i vetėm vendos tė ardhmen e studentėve.
Nė fund tė shkollės sė mesme, studentėt Japonezė duhet ti nėnshtrohen njė testi shumė tė rėndėsishėm qė vendos tė ardhmen e tyre. Njė student zgjedh njė kolegj tė cilin dėshiron ta ndjekė, dhe ky kolegj ka njė synim pikėsh. Nėse studenti nuk arrin kėtė qėllim ai nuk mund tė shkojė nė kolegj. Konurenca ėshtė shumė e lartė. Vetėm 76% e studentėve vazhdojnė edukimin pas shkollės sė mesme. Nuk ėshtė ēudi qė periudha e pėrgatitjes pėr tu futur nė institucionet e edukimit tė lartė ėshtė cilėsuar si pėrvėluese .
Vitet e kolegjit janė cilėsuar si pushimet mė tė mira nė jetėn e njė personi.
Pasi kanė kaluar periudhėn pėrvėluese , studentėt Japonezė bėjnė pak pushim. Nė kėtė shtet, kolegji konsiderohet si periudha mė e mirė nė jetėn e njė njeriu. Ndonjėherė, njerėzit Japonezė e konsiderojnė kėtė periudhė si pushim para fillimit tė punės.
0682885032
0682885032
ntopalli@perspekti.com
www.facebook.com/perspekti/