Studiuesit zbuluan se meshkujt e zemėruar tė moshave 20 deri 40 vjeē kishin mė shumė gjasa tė vdisnin 35 vjet mė shpejt se ata qė ishin mė tė qetė. Shkencėtarėt besojnė se kjo ndodh pėr shkak tė njė numri faktorėsh qė lidhin stresin me dėmtimin fiziologjik.
Lirimi i shpeshtė i adrenalinės gjatė periudhave tė stresit dėmton ADN-nė, gjė qė mund tė ēojė nė sėmundje kėrcėnuese pėr jetėn si skleroza e shumėfishtė. Kėta persona e kanė mė tė vėshtirė tė flenė gjumė. Personat qė ekspozohen ndaj stimujve qė nxisin zemėrimin, kanė mė shumė gjasa tė pėrjetojnė pagjumėsi sesa ata qė angazhohen nė njė debutim emocional.
Zemėrimi shkakton dhimbje koke dhe i bėn njerėzit tė ndjenė ankth dhe depresion. Kur ndihemi tė zemėruar, neuro-transmetuesit dhe hormonet dėrgohen pėrmes qarkullimit tė gjakut, tė cilat, nga ana tjetėr, rrisin rrahjet e zemrės dhe tensionin e muskujve.