Cilat janė pjesėt e trupit qė duhet ti prekni sa mė pak?

Kujdes! Bėni mirė qė kėto 8 pjesė tė trupit t'i prekni sa mė rrallė

Duart tona janė tė mbuluara me mikrobe, tė cilat mund tė pėrhapen nė pjesė tė ndryshme tė trupit. Dhe nė disa raste rrezikojmė qė viruset dhe bakteret t'ia transmetojmė edhe njerėzve tė tjerė.

Kėshtu njė sėrė zakonesh tė pėrditshme jo tė mira ka gjasa qė tė jenė tė dėmshme pėr shėndetin tonė. Pėr tė qėndruar sa mė larg mikrobeve ja cilat janė pjesėt e trupit qe nuk duhet tė prekni kurrė me dorė shkruan Corriere.

1. Mbani larg duart nga fytyra.

Sipas Matthew Lee duart pėrmbajnė pėrmbajnė vajra qė mund tė bllokojnė poret dhe mund tė krijohen puērra. Kėshtu nėse dėshironi njė fytyrė tė pastėr dhe pa puērra mbajini larg duart.

2. Mbani larg duart nga sytė.

Sytė janė tepėr tė ndjeshėm dhe duke i prekur me duar rrezikoni t'i mbushni me mikrobe. Gjithashtu me anė tė duarve aksidentalisht fusni mikro grimca tė cilat shkaktojnė irritim dhe gėrvishtje tė kornesė. Nėse doni t'i prekni sytė duhet tė lani mirė duart para se ta bėni.

3. Mbani larg duar nga veshėt.

Pjesa e brendshme e veshėve ėshtė shumė delikate dhe pėr kėtė arsye evitoni tė fusni duart. Jo vetėm qė njė gjest i tillė nuk ėshtė fare estetik por nė kėtė mėnyrė dėmton edhe kanalin e veshit, i cili ėshtė tepėr i hollė.

Sic dihet edhe kunjat e pambukut nuk janė tė kėshillueshme nga doktorėt pėr t'i pastruar.

4. Mbani duart larg hundės.

Pjesa e brendshme e hundės pėrmban baktere tė shėndetshme qė mbrojnė nga patogjenėt, por nėse i vendosim gishtat nė hundė ėshtė e lehtė tė fusim edhe baktere tė kėqija qė mund tė shkaktojnė infeksione.

5. Mbani duart larg gojės.

Goja e njė njeriu pėrmban mesatarisht personi 34 deri 72 lloje bakteresh. Shumica e tyre nuk janė tė dėmshme, madje disa janė tė dobishme pėr shėndetin oral, por shtimi i mikrobeve shtesė nga duart mund tė prishė balancėn e gojės dhe tė rrisė shanset pėr t'u sėmurur.

Kėshtu qė ėshtė mė mirė mos t'i afroni duart farė tek goja, sidomos nėse kemi prekur tastjerėn e kompjuterit tuaj, telefonin etj.

6. Mbani larg duar nga tė ndenjurat.

Kjo gjė ndodh tek fėmijėt tė cilėve u pėlqen tė fusin duart tek mbathjet e tė luajnė. Por kontakti me pjesėn anale tė trupit ėshtė njė mėnyrė pėr tė pėrhapur edhe mikrobe tė rrezikshme si Esherichia Coli.

7. Mbani duart larg kėrthizės.

A e dini qė kėrthiza ėshtė pjesa mė e pisėt e turpit? Po ėshtė e vėrtetė ajo pėrmban njė numėr tė lartė bakteresh dhe kjo ndodh pėr shkak tė formės sė saj. Ajo mund tė mbetet e ndotur edhe pasi sapo keni bėrė njė dush. Tė prekėsh kėrthizėn me duar tė pista mund tė shkaktojė infeksione.

8. Mbani duart larg thonjve.

Mund tė duket e ēuditshme dhe shumė e vėshtirė tė mbash duart larg thonjve. Poshtė thonjve tė duarve dhe kėmbėve fshihen shumė pisllėqe dhe bakteve. Edhe nėse i lani duart dhe kėmbėt shpesh nuk i largoni dot. Tė ngacmosh me thonj lėkurėn anės tyre nuk ėshtė njė ide e mirė sepse keshtu rrezikoni pėrhapjen e baktereve.