Ne varėsi tė pėrkufizimit tuaj, dhe nėse e merrni apo jo nė konsideratė Taivanin, ka rreth 196 shtete nė botė qė mund tė futeshin nė kėtė shkrim. Edhe pse ju mund ta konsideroni veten njė qytetar me njohuri globale, dhe jemi tė sigurtė qė jeni, me natyrėn komplekse dhe dinamike kėtu jane disa fakte qė do tė jenė suprizuese. Kėtu janė 25 fakte qė nuk do ti besoni pėr kėto vende.
25: Mbulon shumicėn e zonave tė kohės- Franca.
Nėse ti merr nė konsideratė gjithēka, duke pėrfshirė territoret e huaja, Franca pretendon se mbulon 12 zona kohore. Shtetet e Bashkuara kanė 11 zona kohore, dhe Rusia 9 tė tilla.
24: Vendi mė i mirė pėr tu zhdukur nėn dallgė- Maldives.
Me tė gjitha diskutimet pėr ngrohjen globale dhe ngritjen e nivelit tė detit, banorėt e Ishujve Maldive kanė njė arsye tė fortė pėr tė pasur frikė. Maldivet kanė njė mesatare tė lartėsisė mbi nivelin e detit -1.8 metra (1.8 metra nėn nivelin e detit), kjo e bėn kėtė vend vendin me lartėsinė mbi nivelin e detit mė tė ulėt nė Tokė.
23: Populli me mė shumė njerėz mbipeshė nė botė- Nauru.
Me mė shumė se 95% tė popullsisė mbipeshė, ishulli i shtetit tė vogėl Nauru ėshtė vendi me njerėzit mė tė shendoshė nė Tokė. Kjo epidemi shėndoshje i atribuohet kryesisht importimit tė ushqimit tė shpejtė (fast food) perėndimor dhe qė pėrkoi me rritjen e standarteve tė jetesės tė shekullit tė 20.
22: Rrugėt prej korali Guam.
Pėr shkak se vendi i Guam nuk ka rėrė natyrale, por korale tė tjera, ky shtet ishull e ka bėrė asfaltin e rrugėve duke pėrdorur njė pėrzierje tė koraleve dhe vajit, dhe kjo rrugė ishte mė e mirė sesa tė importonin rėrė nga vende tė tjera.
21: Vendi qė ka 350 dele pėr person Ishujt Falkand (Mbretėri e Bashkuar).
Me vetėm rreth 3,000 njerėz, Ishujt Falkand janė vendstrehimi i afėrsisht gjysmė milioni dele. Jo pa arsye leshi ėshtė malli i parė i kėtij vendi pėr eksport.
20: Shteti mė i vjetėr Sovran - Egjipti
Pėrkufizimi i sovranitetit padyshim varet nga pėrkufizimi qė keni ju pėr kėtė fjalė, por nėse bėhet fjalė pėr Egjiptin, ky ėshtė vendi i parė nė botė qė e ka arritur sovranitetin tė bazuar nė formimin e dinastisė sė parė nė vitin 3100 para lindjes sė Krishtit.
19: Vendi me numrin mė tė madh tė liqeneve nė botė Kanadaja.
Me mbi 3 milion liqene dhe 9% tė territorit Kanadez ėshtė i mbuluar me ujė tė freskėt dhe rreth 60% e tė gjithė liqeneve nė botė gjenden nė territorin e Kanadasė.
18: Vendi mė i mundshėm pėr tė takuar fqinjin tuaj Mongolia.
Me rreth 4 njerėz pėr milje katror, Mongolia ėshtė vendi me dendėsinė mė tė vogėl tė popullsisė nė botė. Ne e krahasojmė kėtė me zonėn e Mong Kok nė Hong Kong qė ka dendėsinė mė tė madhe tė popullsisė nė botė me rreth 340,000 njerėz pėr milje katror.
17: Vendi me numrin mė tė madh tė tankeve Rusia.
Ėshtė njė titull i ēuditshėm pėr tu mbajtur, por Rusia ka numrin mė tė madh tė tankeve nė botė nė ushtrinė e saj, rreth 21,000 tanke. Fatkeqsisht pėr kėtė vend shumica e kėtyre makinerive tė frikshme vrasėse janė pasojė e sė shkuarės. Shtetet e Bashkuara edhe pse kanė njė numėr mė tė vogėl tė tankeve, rreth 16,000, ato janė shpikje mė tė pėrparuara.
16: Toka qė nuk ka lumenj Arabia Saudite.
Duket pak e ēuditshme apo jo? Njė vend kaq i madh sa Arabia Saudite duhet tė ketė tė paktėn disa zona me ujė tė pastėr. Por ja qė nuk ka. Pothuajse i gjithė uji i pastėr dhe i pijshėm vjen nga rezervuarėt nėntokėsorė.
15: Vendi me popullsinė mė tė re nė botė Nigeri.
Pėrgjithėsisht vendi me popullsinė mė tė re nė botė pėrcaktohet duke llogaritur pjesėn e popullsisė qė ėshtė nėn 15 vjeē. Aktualisht ėshtė shteti i Nigerit qė mban vendin e parė me rreth gjysmėn e popullsisė qė nuk kanė arritur akoma moshėn e pubertetit (49%).
14: Shteti mė i shumėllojshėm nė botė - India.
Nė pothuajse ēdo kategori kulturore, ekonomike, klimatike, nga pikėpamja raciale, gjuha, etnia, dhe feja, India ėshtė shteti mė i shumėllojshėm nė botė.
13: Shteti qė rrezikon tė zhduket sė shpejti Ukraina.
Me nje ulje natyrale te popullsise me 0.8% cdo vit, deri ne vitin 2050 Ukraina pritet te humbase rreth 30% te popullsise se saj.
12: Shumica e qytetarėve tė kėtij shteti jetojnė nė vende tė tjera - Malta.
Pas disa kohėsh nė gjendje tė vėshtire ekonomike, e cila u shoqėrua me rritjen e numrit tė lindjeve, Malta pėrjetoi njė emigrim tė lartė. Gjithashtu mund tė themi se tashmė ka mė shumė Maltezė qė jetojnė nė shtete tė tjera sesa nė Maltė.
11: Vendi qė ėshtė mė i vogėl se Central Park nė New York City Monako.
Edhe pse shteti i Vatikanit ėshtė mė i vogėl (0.17 milje katror) se Monako (0.8 milje katror), ky vend ndryshe nga Monako nuk ka banorė tė pėrhershėm, dhe kjo e bėn Monakon tė jetė vendi mė i vogėl i banuar pėrjetėsisht.. mė i vogėl se Central Park.
10: Vendi qė ėshtė pothuajse i gjithi i mbuluar nga xhungla Surinami.
Me 91% tė tokės tė mbuluar nga xhunglat, gjysėm milionė rezidentet e Surinamit jetojnė pėrgjatė bregdetit afėr kryeqytetit. Vetėm 5% e popullsisė (kryesisht njerėzit Indigjenė) jetojnė brenda nė xhungla.
9: Vendi qė nuk ka pothuajse asnjė pemė Haiti.
Nė anėn tjetėr tė medaljes ėshtė shteti i Haitit, njė vend qė ėshtė shpyllėzuar nė mėnyrė tė frikshme, dhe kėtė e tregojnė pamjet satelitore nė kufi me Republikėn Domenikane (Haiti ėshtė nė anėn e majtė nė fotografinė mė lart)
8: Vendi mė i madh qė nuk ka asnjė fermė Singapori.
Edhe pse ka njė numėr tė konsiderueshėm tė vendeve tė vogla nė botė qė nuk kanė njė ekonomi tė bazuar nė agrikulturė, (pėr shembull, shteti i Vatikanit) Singapori ėshtė qyteti urban mė i madh nė botė qė nuk ka asnjė fermė.
7: Shteti qė flet mė shumė gjuhė Guinea e Re.
Edhe pse gjuha Angleze eshte gjuhe zyrtare, vetem 1-2% e popullsise e flet kete gjuhe. Si vendi I pare ne bote me shumellojshmerine me te madhe te gjuheve, mbi 820 gjuhe fliten ne Papua Guinea e Re ose 12% e totalit te gjuheve te te gjithe botes.
6: Popullsia me e kulturuar ne bote Kanada.
Me 50% tė popullsisė qė ėshtė edukuar nė njė nivel mė tė lartė se niveli i dytė, Kanadaja ka njerėzit mė tė edukuar nė tė gjithė botėn. Dhe Kanadaja ndiqet nga Izraeli me 45% dhe Japonia me 44%.
5: Vendi i shkretėtirave Libia.
Me 99% tė vendit tė mbuluar nga shkretėtirat, Libia ėshtė njė nga vendet mė tė thata tė botės, dhe mund tė kalojne disa dekada pa rėnė qoftė edhe njė pikė e vetme shi.
4: Vendi mė pak i qetė nė botė Somalia.
Edhe pse pėr 3 vitet e fundit Iraku ka qenė cilėsuar si vendi i luftės dhe vendi mė pak i qetė nė botė, sipas Global Peace Index, Somalia mori vendin e parė si vendi mė pak i paqtė nė botė.
3: Vendi qė prodhon shumicėn e oksigjenit tė botės Rusia.
Rusia ėshtė shtėpia e pothuajse 25% e pyjeve tė botės qė zėnė njė hapsirė mė tė madhe se kontinenti i Amerikės, duke e bėrė Rusinė konvertuesin mė tė madh tė dioksidit tė karbonit nė pėrbėrės tė dobishėm pėr frymėmarrjen.
2: Prodhuesi mė i madh i opiumit nė botė Afganistani.
Duke prodhuar njė sasi tė madhe prej 95% e opiumit tė botės Afganistani shkakton njė dėm qė nuk shlyhet as me 10 vite punė tė forcave Amerikane mbi industri.
1: Vendi me mė shumė njerėz nė burgje Shtetet e Bashkuara.
Kur numėrojmė personat e burgosur nė ēdo vend tė botės, padyshim qė Shtetet e Bashkuara mbajnė vendin e parė, me 2.2 milionė njerėz pas hekurave e njėvlerėshme me 5% tė popullsisė sė saj por 25% e popullsisė sė burgosur nė botė. Kina vjen e dyta nė kėtė listė me 1.5 milionė njerėz tė burgosur dhe Rusia e treta me 870,000.
0682885032
0682885032
ntopalli@perspekti.com
www.facebook.com/perspekti/