Disa tė dhėna interesante pėr vitaminėn C

Vitamina C ėshtė njė nga vitaminat mė tė nevojshme pėr organizėmin tonė. Roli i saj ėshtė i pazėvendėsueshėm nė sintezėn e kolagjenit, njė nga proteinat mė tė rėndėsishme nė trupin tonė, nė mbrojtjen imunitare etj.

Vitamina C ėshtė shumė e rekomanduar tė merret gjatė periudhave tė infeksioneve, apo tė gripit pėr shkak tė forcimit tė imunitetit. Pėrgjithėsisht mund ta gjeni nė frutat e tharta, si limoni, portokalli, mandarina, apo nė perimet, si domatet, patėllxhani etj. Ajo depozitohet nė organizėm duke siguruar rezerva, edhe pėr periudhat kur mund tė mos merret nga ne me anė tė dietės ushqimore.

Mė poshtė Perspekti sjell 10 fakte interesante rreth vitaminės C.

Vitamina C nuk prodhohet nė organizėm, por merret vetėm nga ushqimet.

Luan rol tė rėndėsishėm nė imunitet, sidomos nė mbrojtjen ndaj infeksioneve.

Luan rol kyē nė sintezėn e kolagjenit, proteinė e rėndėsishme e lėkurės, kockave, ligamenteve, dhėmbėve etj.

Ndihmon nė pėrthithjen e hekurit nga ushqimet me origjinė bimore.

Ndihmon nė pastrimin e organizmit nga duhani, alkooli, metalet e rėnda etj.

Ul rrezikun pėr zhvillimin e kancerit, pėrmes efektit tė saj si antioksidante.

Parandalon sėmundjet e zemrės, duke ngadalėsuar procesin e aterosklerozės.

Mungesa e vitaminės C jep sėmundjen e skorbutit me infeksione tė mishrave tė dhėmbėve (bashkė me rėnien e tyre), dobėsi, dhimbje kyēesh, anemi etj.

Sasia ditore e rekomanduar nga shumė autorė tė teksteve mjekėsorė ėshtė rreth 110 mg/ditė pėr meshkujt dhe 95 mg/ditė pėr femrat.

Burime tė pasura me vitaminė C janė portokalli, kivi, rrushi, luleshtrydhet, brokoli, lakrat, patėllxhani, patatet, specat etj.