Sipas tė dhėnave flokėt rriten deri nė 1-1.25 cm nė muaj. Ēdo fije floku rritet afėrsisht prej 2 deri nė 6 vite, pushon rritja, bie, dhe pastaj njė fije e re rritet nė tė njėjtin vend. Fatkeqėsisht, ndonjėherė kur bie ndonjė fije floku, njė fije e re nuk rritet.
E njohur si rėnia sistematike e flokėve tek femrat (Female pattern baldness), shkaku i pamundėsisė qė flokėt tė rriten pėrsėri, nuk ėshtė shumė mirė i njohur. Por pranohen disa tė vėrteta si: gjenetika, plakja, sasitė e hormoneve endokrine.
Procesi i ndėrrimit tė hormonit testosteron nė dihidrotestosteron (DHT) - e cila ndodh te meshkujt dhe femrat - dėmton gjėndrat e flokėve.
Sqarim: ēka duhet tė mbani nė mend ėshtė se DHT nuk ėshtė njė proces i favorshėm sepse nxit rėnien e flokėve dhe parandalon rritjen e tyre.
Hormonet dhe rėnia e flokėve
Ndryshimet nė nivelet e hormoneve mund tė kenė ndikim ne prodhimin e flokėve dhe ėshtė njėra prej shkaqeve mbizotėruese tė humbjes sė flokėve. Pėr shembull, pas ndryshimit tė hormoneve nė menopauzė, shumė femra ankohen qė flokėt po hollohen.
Megjithėse flokėt e reja mund tė mos dalin, gjėndrat mbesin tė gjalla, qė le hapėsirė pėr rritjen e serishme tė flokėve.
Rasti mė i shpeshtė i humbjes sė flokėve nė lidhje me shtatzėni ėshtė afėrsisht pas tre muajve pas lindjes. Pėrse? Gjatė shtatzėnisė, njė numėr i madh i flokėve kalojnė nė fazėn e pushimit, e cila ėshtė njė fazė normale e rėnies sė flokėve.
Rritja e sasisė sė hormoneve gjatė shtatzėnisė parandalon rėnien e flokėve, por kur hormonet kalojnė nė sasinė normale pas lindjes, flokėt tuaj mund tė bien nė mėnyrė qė tė kthehen nė fazėn normale.
Njė numėr i madh i femrave mund tė kenė njė tufė tė rėnies sė flokėve nė moment, por nuk ėshtė aq serioze qė tė shkaktojė humbje tė pėrjetshme tė flokėve. Sidoqoftė, nėse vėreni rėnie drastike tė flokėve gjatė shtatzėnisė, kjo mund tė jetė si pasojė e mungesės sė proteinave, vitaminave apo tė ndonjė minerali.
Stresi dhe hollimi i flokėve
Njė arsye tjetėr e rėndėsishme pėr humbjen e flokėve ėshtė stresi. Nė pėrgjithėsi nuk e dobėson flokun, por bėn qė gjėndrat e flokėve t'i lėshojnė flokėt para kohės.
Ekspertėt pohojnė qė ėshtė shumė lehtė tė themi mos u stresoni, por nė realitet ėshtė mė vėshtirė se sa tingėllon, dhe sa mė shumė qė merakosemi, aq mė shumė pėrkeqėsohet gjendja.
Fjetja mė e gjatė, marrja e vitaminave B dhe pėrdorimi i produkteve kundėr rėnies sė flokėve, ndihmojnė nė kontrollimin e stresit.
Trajtimi
Para fillimit tė trajtimit tė problemeve tė ndryshme me flokė, preferohet analiza e flokėve nė mėnyrė qė tė identifikohet problemi i rėnies apo hollimit tė flokut, pastaj tė zgjidhen produktet sipas analizės.