Pėrcaktimi mė i saktė pėr depilimin definitiv do tė ishte depilimi i pėrhershėm. Para sė gjithash, faktorėt gjenetikė dhe familjarė si dhe ato individualė, ndikojnė nė shtimin ose jo tė qimeve nė trup.
Ēdo qėnie njerėzore ka njė numėr ta caktuar tė rrėnjėve tė qimeve tė shpėrndarė nėpėr trup, por vetėm njė pjesė e tyre janė aktive, tė tjerat rrinė nė qetėsi dhe nuk prodhojnė qime. Kėto fole qimesh pasive, qė nuk arrijnė t'i prodhojnė ato, mund tė aktivizohen qoftė pėr arsye fiziologjike (qė ka tė bėjė me pėrdorimin e disa ilaēeve tė caktuara si psh kortizon), ose edhe patologjike, sidomos ato me origjinė endoktrine.
Pastaj ka pjesė tė trupit si pėr shembull sqetullat ose pubisi etj, tė cilat kontrollohen nga sekrecionet hormonale individuale. Pikėrisht pėr kėto arsye bėhet pothuajse e pamundur heqja definive e qimeve nga trupi nėse nė tė njėjtėn kohė nuk pihen disa ilaēe tė cilat neutralizojnė kėtė influencė hormonale.
Prandaj dhe pėrcaktori definiv nuk ėshtė korrekt, por duhet thėnė i pėrhershėm, pra rezultati ėshtė i pėrhershėm nė kohė mbi rrėnjėt aktive tė trajtuara. Pas njė cikli korrekt trajtimesh, tek disa subjekte, rezultatet mund tė zgjasin edhe mė shumė se njė vit. Gjithsesi janė tė nevojshme seanca ciklike mirėmbajtjeje, ēdo 2-5 muaj, pėr t'i konsoliduar kėto rezultate.
Depilim apo epilazion (shkulje) - Cili ėshtė ndryshimi?
Termi depilim i referohet heqjes sė qimes qė gjendet mbi lėkurė. Psh burrat heqin mjekrėn dhe kjo metodė quhet depilim. Ndėrsa epilimi ka tė bėjė me heqjen e plotė tė qimes, duke i hequr edhe rrėnjėn e saj. Piskatorja dhe ēereta janė mjetet mė tė pėrdorshme pėr epilim.
Edhe lazeri dhe luce pulsante, megjithėse nuk i heq qimet nga lėkura nė mėnyrė mekanike, emeton njė impuls drite, i cili duke penetruar nė lėkurė, regon duke shkatėrruar rrėnjėn e saj pėrmes nxehtėsisė, prandaj dhe ky proēes quhet epilim, ose shkulje me rrėnjė, dhe jo depilim.
Laser apo luce pulsata: Mėnyrat pėr tė shkulur qimet
Sistemi lazer dhe ai i luce pulsata karakterizohen nga dy mekanizma fizik tė ndryshėm tė cilėt emetojnė impulse tė dritės dhe reagojnė nė zonėn specifike tė lėkurės ku janė rrėnjėt e qimes. Nuk ėshtė e mundur qė tė vendoset apriori nėse ėshtė mė mirė tė pėrdoret lazeri apo luce pulsante pėr trajtimin e qimeve tė padėshirura. Nė literaturė janė publikuar disa punė shkencore tė cilat tregojnė performanca tė ngjashme mes lazerit dhe luce pulsante.
Vlerėsimi i fototipit tė personit dhe tipologjia e qimes sė trajtuar (ngjyra diametri, densiteti etj) si dhe njė pėrdorim i drejtė i instrumentave, janė elementa tė padisutueshme pėr njė epilim tė pėrhershėm dhe optimal. Jo tė gjithė sistemet e luce pulsante dhe jo tė gjithė lazerat janė njėsoj. Prandaj ėshtė i nevojshėm impostimi i ndryshėm dhe i personalizuar nė bazė tė karakteristikave teknike tė ēdo aparature. Sot ka nė shitje disa instrumenta tė vegjėl tė luce pulsante pėr tu pėrdorur nė shtėpi, por rezultatet as nuk mund tė krahasohen me aparaturat profesionale. Pėrveē kėsaj instrumentat nėse nuk pėrdoren mirė nė shtėpi, mund tė rrezikojnė djegjen e lėkurės.
Lazeri dhe luce pulsante mund tė pėrdoret nga mjeku dhe nga estetisti, me kusht qė ky i fundit tė ketė bėrė shkollimin e duhur teorik dhe praktik tė njohur nga institucionet shtetėrore pėrkatėse, pėr tė operuar me kėtė metodė mė pas.