Gjithēka qė duhet tė dini pėr Marenė ose Kocimarenė (Arbutus unedo)

Mareja e gjuajtur ndryshe pema e luleshtrydheve ėshtė njė shkurre me gjelbėrim tė pėrjetshėm ose pemė tė vogėl nė familjen Ericaceae

Mareja e gjuajtur ndryshe pema e luleshtrydheve ėshtė njė shkurre me gjelbėrim tė pėrjetshėm ose pemė tė vogėl nė familjen Ericaceae, vendase nė rajonin e Mesdheut dhe nė Evropėn Perėndimore nė veri tė Francės dhe nė Irlandėn perėndimore. Pėr shkak tė pranisė sė saj nė Irlandėn jugperėndimore dhe veriperėndimore, ajo njihet si ose "pemė luleshtrydhe Irlandeze".

Taksonomia

Mareja ishte njė nga speciet e shumta tė pėrshkruara nga Carl Linnaeus nė vėllimin e parė tė veprės sė tij tė veēantė tė vitit 1753 "Species Plantarum", duke i dhėnė asaj emrin qė ende mban sot.

Njė studim i publikuar nė vitin 2001 i cili analizoi ADN-nė ribosomale nga Arbutus dhe bimė tė ngjashme, zbuloi se Arbutus ishte parapiletike dhe Arbutus unedo tė jetė i lidhur ngushtė me llojet e tjera tė pellgut tė Mesdheut si Arbutus andrachne dhe Aarbutus canariensis dhe jo nė perėndim tė Amerikės sė Veriut anėtarėt e sė njėjtės gjini.

Arbutus unedo dhe Arbutus andrachne hibritizohen natyralisht aty ku vargjet e tyre mbivendosen; hibridi ėshtė quajtur Arbutus × andrachnoides (syn. A. × hybrida, ose A. andrachne × unedo), qe trashėgojne tiparet e tė dy prinderve, edhe pse frutat zakonisht nuk barten lirisht, dhe si njė hibrid nuk ka gjasa tė ushqehet vėrtet nga farat.

Pėrshkrimi

Arbutus unedo rritet nga 5 deri ne 10 metra, rrallė shkon edhe mbi 15 metra. Me njė diametėr nė trung rreth 80 centimeta. Rritet zakonisht nė zonėn e qėndrueshmėrisė 7 deri nė 10.

Gjethet janė jeshile tė errėta, 5 deri nė 10 centimetra tė gjata dhe 2 deri nė 3 centimetra tė gjera me njė gjethe tė dhėmbėzuar.

Lulet hermafrodite janė tė bardha (rrallė rozė e zbehtė), 4 deri nė 6 milimetra nė diametėr qė prodhojnė 10 deri nė 30 fruta nė njė degė nė periudhėn e vjeshtės. Ato polenizohen nga bletėt dhe kanė njė shije gjysėm tė ėmbėl.

Frutat janė si qershi tė kuqe 1 deri nė 2 centimetra nė diametėr me njė sipėrfaqe tė ashpėr. Ato maturohen pėr 12 muaj, nė vjeshtė, nė tė njėjtėn kohė me lulėzimin e rradhės. Ėshtė frut i ngrėnshėm; fruti ėshtė i ėmbėl kur ėshtė i kuq. Farėrat shpesh shpėrndahen nga zogjtė.

Emri unedo i atribuohet Plinit Plakut, i cili pretendonte se "unum tantum edo", qė do tė thotė "Unė ha vetėm njė". Nuk dihet nėse ai do tė thoshte se fruti ishte kaq i mirė sa mund tė hante vetėm njė kokėrr dhe mjaftonte, apo nėse fruti ishte jointeresant, kėshtu qė ai hante vetėm njė.

Klasifikimi

Arbutus unedo ėshtė i pėrhapur nė rajonin e Mesdheut: nė Portugali, Spanjė dhe nė Francėn juglindore; nė jug tė vendit nė Algjeri, Marok, Libi dhe Tunizi dhe nė lindje nė Itali, Slloveni, Kroaci, Greqi, Turqi, Qipro, Liban, Siri dhe Izrael. Ajo gjendet gjithashtu nė Francėn perėndimore, nė Shqipėri, Bullgari dhe Irlandėn jugperėndimore.

Shpėrndarja e saj disenjake, me njė popullsi tė izoluar nė Irlandėn jugperėndimore dhe veriperėndimore, veēanėrisht nė Killarney dhe rreth Lough Gill nė County Sligo, e cila ėshtė qėndrimi i saj mė i fundit nė botė, ėshtė njė mbetje e ish-shpėrndarjes mė tė gjerė gjatė klimės sė butė tė Atlantikut, periudha mė e ngrohtė dhe mė e lagėsht Blytt-Sernander, kur klima ishte pėrgjithėsisht mė e ngrohtė se sot. Varianti me lule tė kuqe, i quajtur Arbutus unedo rubra nga William Aiton nė 1785, u zbulua tė rritej tė egėr nė Irlandė nė vitin 1835.

Kultivimi

Arbutus unedo ėshtė bimė mjaft e lehtė pėr ta kultivuar dhe ėshtė i adaptueshėm pėr shumė lloje klimash. Sapo tė vendoset ajo ėshtė mjaft rezistente ndaj thatėsirės, rezistente ndaj acarit, tolerante ndaj hijes dhe kripės.

Megjithatė, prodhimi i ulėt i masės sė frutave ėshtė raportuar nė rast tė thatėsirave verore, dhe ngricave nė kohėn e lulėzimit.

Arbutus unedo ėshtė pėrshtatur natyrshėm nė klimėn e thatė tė verės dhe ėshtė bėrė njė fabrikė shumė popullore zbukuruese nė Kaliforni dhe pjesėn tjetėr tė bregut perėndimor tė Amerikės sė Veriut. Mund tė rritet lehtėsisht nė zonėn e ngrohtė.

Gjithashtu rritet mirė nė verėn e ftohtė dhe tė lagur tė Irlandės perėndimore dhe Anglisė, dhe rajone tė buta tė Evropės dhe Azisė.

Ndryshe nga shumica e Ericaceae, Arbutus unedo rritet mirė nė tokat themelore (tė imta) tė pH, edhe pse rritet akoma mė mirė nė tokat mė acide.

Prodhimi i frutave nuk ėshtė shumė i lartė dhe ėshtė shumė i ndryshueshėm nė mot, dhe kjo mund tė jetė pjesė e arsyes se kjo bimė nuk ėshtė shumė e kultivuar. Prodhimi mesatar nė njė studim dyvjeēar ėshtė rreth 46 kilogramė pėr hektar dhe 180 gramė pėr metėr kub tė kurorės. Megjithatė, shumė pak punė deri mė tani ėshtė bėrė nė drejtim tė pėrzgjedhjes sė genotipit.

Mareja ėshtė parė se formon marrėdhėnie mikorrizale. Inokulimi me Pisolithus tinctorius (njė kėrpudhė qė lidhet ngushtė me kėtė specie) ka treguar se pėrmirėson ndjeshėm bimėt, masėn, madhėsinė, tolerancėn ndaj thatėsirės dhe gjendjen e tyre ushqyese.

Pėrhapja mund tė bėhet nėpėrmjet farės, shtresimit ose prerjes.

Fara duhet tė shkojė nėn dhe pėr njė periudhė shtresimi tė ftohtė njėmujore, pastaj ngjyhet pėr 5 deri nė 6 ditė nė ujė tė ngrohtė pėr tė pėrmirėsuar suksesin e mbirjes. Farat janė tė prirura pėr tė lagur, dhe duhet tė kujdesen nė vitin e parė.

Shkalla e gėrminimit ėshtė e ulėt, rrallė mbi 20%.

Pėrdorimet

Fruti i maresė ka pėrmbajtje tė larte sheqeri (40%), dhe vitamina antioksidante si vitaminė C, beta karotene, niacinė (pėrdoren kryesisht pėr tė trajtuar kolesterolin e lartė tė gjakut dhe pellagra (mungesa e niacinės). Niacina e pamjaftueshme nė dietė mund tė shkaktojė pėrzierje, lezione tė lėkurės dhe gojės, anemi, dhimbje koke dhe lodhje. Mungesa e niacinės mund tė vėrehet edhe nė sėmundjen e pandemisė, e cila shkaktohet nga mungesa e pesė vitaminave kryesore (niacinė, vitaminė C, tiamina, vitaminė D dhe vitaminė A)), tokoferole ose vitaminė E dhe acide organike qe janė pararendės ndaj omega-3 dhe acideve yndyrore omega-6 (gati 9%). Ato janė tė ngrėnshme tė freskėta, por kjo ėshtė njė konsum i pazakontė, veēanėrisht pėr shkak se fruti i pjekur tenton tė te vele shumė lehtė, duke e bėrė transportin tė vėshtirė.

Ato pėrdoren kryesisht pėr recel, marmeladė, kos dhe pije alkoolike, siē ėshtė medronho Portugeze, njė lloj rakie e fortė. Shumė rajone tė Shqipėrisė pėrgatitin raki tradicionale nga frutat e bimės (mare ose kocimare nė shqip), prandaj vjen emri "raki kocimareje". Pėr tė reduktuar pėrmbajtjen e lartė tė metanolit nė pije, fruti distilohet dy herė.

Lulet polenizohen nga bletėt dhe mjalti rezultues ėshtė me shije tė fortė por pėrsėri vlerėsohet si delikat.

Gjethet e Arbutus unedo janė pėrdorur nė mjekėsinė tradicionale dhe popullore nė formėn e njė zierje qė ka kėto karakteristika: astringent, diuretik, anti-septik urinar, antiseptik, pesticid, reumatizėm, tonik, dhe kohėt e fundit, nė terapi tė hipertensionit dhe diabetit.

Gjethet raportohen tė kenė njė pėrqendrim tė lartė tė antioksidantėve flavonole, dhe sė bashku me frutat janė njė burim i antioksidantėve.

Gjethet gjithashtu kanė veti anti-inflamatore.