Ja pse duhet tė konsumoni Gėshtenja?

Gėshtenjat mbrojnė veshkat e janė me plot vitamina.

Gėshtenjat kanė veti terapeutike dhe pėr shkak tė vlerės sė tyre tė lartė tė energjisė, ato janė tė rekomanduara veēanėrisht pėr atletėt dhe fėmijėt.

Ato ndihmojnė me problemet e veshkave dhe tretjen, ndėrsa ēaji nga gėshtenja ndikon nė zbutjen e simptomave tė astmės dhe bronkitit, dhe mund tė hahen me supė dhe sallata. Gėshtenjat bėjnė pjesė nė grupin e frutave tė arrave, por nga bajamet, arrat dhe lajthitė dallojnė pėr nga vlerat e ulėta tė yndyrės dhe pėrmbajnė vitaminė C. Kanė shije shumė tė mirė.

Ekzistojnė qindra llojesh gėshtenjash. Kryesisht ndahen nė tė egra dhe tė buta. Gėshtenjat e egra nuk janė pėr konsum, por posedojnė pėrbėrje mjekuese. Mė shpesh pėrmenden si ndihmė te arteriet e zgjeruara dhe tė dėmtuara, ndėrsa ekstrakti i tyre pėrdoret pėr pėrgatitjen e pėrbėrėsve mjekues.

Gėshtenjat pėrmbajnė edhe vitaminėn B6 dhe po ashtu janė burim i mirė i acidit folik dhe burim i kaliumit, dhe posedojnė fibra tė domosdoshme pėr funksionimin normal tė sistemit tė tretjes.

Ato po ashtu karakterizohen nga vlera tė larta energjetike, pasi qė 100 gramė tė gėshtenjave tė pjekura pėrmbajnė rreth 245 kalori.

Edhe pse gėshtenja ėshtė shumė ushqyese, ajo tretet me vėshtirėsi. Ėshtė interesante se gėshtenjat e pjekura pėrmbajnė mė shumė vitamina, ndėrsa ato tė ziera pėrmbajnė sasi tė larta tė mineraleve.

Gėshtenjat janė tė pėrshtatshme pėr personat me sėmundje kardiovaskulare dhe ata qė kanė probleme me veshka.

Ēaji nga gjethet e gėshtenjave ėshtė i njohur si bar popullor kundėr problemeve me frymėmarrje, sikurse janė bronkiti dhe astma.