Perspekti ka zbuluar se kur duhet tė hani dhe cilat produkte duhet tė konsumoni pėr tė qenė gjithmonė efiēentė.
Mėngjesi: Pėr ta bėrė trupin tė punojė.
TėrshėrėTėrshėra jo vetėm qė do tju japė ju ndjesinė e kėnaqėsisė pėr tė gjithė ditėn por gjithashtu do tju shpėtojė nga diabeti i tipit 2. Pėrveē kėsaj, ėshtė i pasur nė vitamina dhe antioksidantė. Dhe meshkujt qė preferojnė tėrshėrėn pėr mėngjes kanė mė pak mundėsi pėr tu pėrballur me sėmundjet e zemrės.
VezėtVezėt janė shumė tė ushqyeshme. Nėse ju hani 2 vezė nė mėngjes, ju do ta shpėtoni veten nga mbingrėnia pėrgjatė ditės. Dhe, si rezultat, parandalojnė obezitetin.
BukaEdhe pse ėshtė mirė ta shmangni konsumimin e tepėrt tė bukės sė bardhė, nuk rekomandohet tė neglizhoni bukėn e thekrės. Pas gjithė kėsaj, ajo ėshtė e pasur nė vitamina, minerale, proteina dhe fibėr. Nėse ju hani bukė elbi dhe thekre pėr mėngjes, ju e ndihmoni trupin tė kontrollojė nivelin e sheqerit nė gjak pėrgjatė ditės.
PatatePatatet janė perimet me nivelin mė tė lartė tė kalorive, prandaj ėshtė mė mirė ti konsumoni ato nė mėngjes. Ato janė tė pasura nė vitaminat C dhe B6, dhe lėkura e tyre pėrmban potasium i cili ėshtė i nevojshėm pėr zemrėn. Pėr mė tepėr, patatja e pjekur sjell shumė pėrfitime.
DjathėNėse hani disa feta djathė nė mėngjes, ju do ta harroni urinė pėr orė tė tėra. Djathi pėrveē tė tjerash ka shumė kalori. Nuk ėshtė ēudi qė vegjetarianėt e hanė atė nė vend tė mishit.
ĖmbėlsiraĖmbėlsirat nė mėngjes jo vetėm qė do tė pėrmirėsojnė humorin por gjithashtu do ta mbushin trurin me energjinė e nevojshme. Pėr mė tepėr nėse dėshironi njė copė kek, ėshtė mė mirė tė hani ca copa nė mėngjes sesa nė darkė, kur ka shumė mundėsi tė kthehen nė dhjamė tė akumuluar nė bel.
Bimė BishtajoreFasulet, bizelet dhe thjerrėzat janė tė pasura nė hekur, acid folik, potasium, dhe magnez. Bishtajoret e ndihmojnė trupin tė kontrollojė metabolizmin pėr yndyrna dhe sheqer.
Dreka: Akumulimi i energjisė aktive
FrutaMos harroni tė hani njė mollė nė mes tė ditės. Pektina qė gjendet nė tė do tė ndihmojė punėn e zorrėve. Rrushi ėshtė i pasur nė glukozė, qė kontribon nė punėn e trurit. Karbohidratet lehtėsisht tė tretshme nė banane do tju japin energji pas njė pune tė lodhshme fizike ose mendore.
OriziOrizi i pasur ne karbohidrate, veēanėrisht orizi kaf ėshtė njė pjatė e shkėlqyer pėr tu konsumuar nė drekė. Ėshtė burim i fosforit, magnezit, seleniumit dhe vitaminės B6. Falė pėrmbajtjes sė lartė tė magnezit, ai redukton rrezikun e zhvillimit tė kancerit dhe tė diabetit tė tipit 2.
MishiĖshtė mė mirė tė konsumoni njė biftek tė gatuar mirė ose mish tė zier me avull pėr drekė. Mbi tė gjitha, mishi do 5 orė qė tė tretet, dhe ngrėnia e tij nė darkė nuk ėshtė njė ide e mirė. Mishi ėshtė burim proteinash pėr tė cilėn ka nevojė ēdo qėnie njerėzore. Mishi ėshtė i pasur nė hekur, zink, selenium dhe amino acide tė pazėvendėsueshme. Vitaminat A, B dhe D do ti bėjnė kockat dhe dhėmbėt tuaj tė fortė dhe tė mprehtė.
PastaProvoni tė zgjidhni pastat me grurė tė fortė pėr ti konsumuar nė drekė. Nuk rekomandohet tė hani produkte me karbohidrate komplekse nė darkė. Pėr ti bėrė pastat mė tė dobishme, ju mund ti konsumoni ato me perime nė vend tė mishit.
Darka: Mbajeni veten tė tonifikuar qė tė ndiheni tė lehtė
Produktet e bulmetit
Shumė nga ne janė mėsuar tė konsumojnė qumėsht nė mėngjes, por ėshtė mė mirė ta lini atė pėr nė darkė. Veēanėrisht produktet e thartuara tė qumėshtit. Kur hahen para se tė shkoni nė shtrat, ato do tė pėrmirėsojne tretjen. Dhe qumėshti do tju ndihmojė tė qetėsoheni edhe tė flini lehtėsisht.
PeshkPeshku ėshtė njė produkt universal. Ju mund ta konsumoni atė nė ēdo periudhė tė ditės. Ata qė po ndjekin njė dietė dhe nuk duan tė shtojnė peshė mund tė hanė peshk me pak yndyrė pėr darkė si pėr shembull tuna. Dhe nėse i shtoni njė sallatė me perime tė freskėta me vaj ulliri, ju do tė keni vaktin perfekt.
Mish puleMishi i bardhė i pulės pėrmban pak yndyrė dhe kolesterol. Tretet shpejt dhe pėrmban shumė proteina dhe ushqyes. Mishi i pulės ėshtė i pasur jo vetem ne fosfor, potasium, hekur dhe vitamina por gjithashtu pėrmban triptofan. Kjo substancė ndihmon nė ēlirimin e stresit dhe normalizon gjumin.
Frutat e detitFrutat e detit janė proteina nė njė formė shumė tė pastėr. Ai pėrmban vitaminat e nevojshme C dhe B12 gjithashtu jod dhe acide tė shėndetshme omega-3. Frutat e detit e mbrojnė trupin nga kanceri dhe ndihmojnė trurin tė punojė mė me shumė produktivitet.
PerimetPerimet mund tė konsumohen si njė pjatė e pavarur ose shoqėrues. Ėshtė mė mirė ti gatuani ato nė furrė ose me avull qė ato tė ruajnė tė gjitha vitaminat e dobishme. Brokoli, kungulli i njomė, karrotat, selinoja, lakra dhe hudhra janė njė variant i mrekullueshėm pėr nė darkė.