Janė disa ushqime tė dobishme pėr organizmin dhe ndikojnė nė mėnyra tė ndryshme mbi tė. Por, pavarėsisht ndryshimeve, tė gjithė kanė diēka tė pėrbashkėt: ndihmojnė pėr tė zvogėluar rrezikun e kancerit.
Mė poshtė Perspekti sjell cilat janė kėto ushqime dhe si ndikojnė ato trupin tonė.
Lakėr Brukseli, lakėr me gjethe jeshile apo lulelakra
Kjo klasė e perimeve ėshtė lidhur vazhdimisht me njė rrezik mė tė ulėt tė kancerit tė zorrės sė trashė. Ndėrsa kėto perime treten nė organizėm, formohen komponimet e quajtura isothiocianate, tė cilat mund tė punojnė kundėr kancerit nė disa mėnyra: duke ndihmuar qė qelizat e kancerit tė vetėshkatėrrohen dhe duke e bėrė mė tė lehtė pėr trupin tonė tė procesojė dhe tė heqė qafe shpejt karcinogjenet.
Kafe ekspres, makiato etj.
Gjėja e pėrbashkėt qė kanė gjithė kėta produkte ėshtė kafeja. Shumica prej nesh kanė nevojė pėr kafe qė tė zgjohen tamam nė mėngjes. Diēka e tillė mund tė kontribuojė nė zvogėlimin e rrezikut tė kancerit tė trurit, tė gojės dhe tė fytit, ndoshta pėr shkak tė kombinimit nė kafe tė antioksidantėve dhe polifenoleve.
Konsumimi i 5 ose i mė shumė filxhanėve kafe ose ēaji pėrditė, lidhet me njė rrezik mė tė ulėt tė zhvillimit tė gliomas ose tė tumoreve tė trurit, sipas njė analize tė Cancer Epidemiology, Biomarkers & Prevention. Ndėrkohė, konsumimi i kafesė me kafeinė, por jo i ēajit, lidhet me rrezik mė tė ulėt tė kancerit nė gojė dhe nė fyt sipas njė studimi nė American Journal of Epidemiology. Risku pėr kancer tė kėtij lloji ishte 49% mė i ulėt pėr njerėzit qė pinin 4 ose mė shumė gota kafe nė ditė nė krahasim me ata qė nuk pinin kafe ose qė pinin herė pas here.
Kos, gjizė ose qumėsht
Gjėja kryesore qė kanė tė pėrbashkėt kėta produkte ushqimorė ėshtė kalciumi. Femrat qė nė total marrin mė shumė kalcium kanė njė rrezik 30% mė tė ulėt tė zhvillimit tė kancerit tė zorrės sė trashė, sipas njė hulumtimi nė rreth 200 000 gra nė Archives of Internal Medicine. Rreziku nga kanceri i kolonės ishte rreth 28% mė i ulėt nė mesin e grave qė merrnin 800 deri nė 1 000 mg kalcium nė ditė, nė krahasim me ato qė merrnin 400 deri 500 mg nė ditė. Ekspertėt nuk janė saktėsisht tė sigurt se si kalciumi mund tė ndikojė kundėr kancerit, por njė mundėsi ėshtė se ai ndihmon pėr tė parandaluar ndarjen e qelizave jashtė kontrollit. Ndėrsa pėr burrat ekziston shqetėsimi se njė konsumim i lartė i kalciumit rrit rrezikun e kancerit tė prostatės.
Gatimet klasike Italiane ose tė Mesdheut
Gjėja kryesore qė kanė tė pėrbashkėt gatimet mesdhetare dhe qė ndikon nė zvogėlim tė rrezikut nga kanceri ėshtė hudhra.
Hulumtimet e lidhin konsumimin e madh tė hudhrės, por dhe perimeve tė tjera tė sė njėjtės familje (si qepa), me njė rrezik mė tė ulėt pėr t'u prekur nga kanceri i stomakut dhe i zorrės sė trashė, me njė rrezik mė tė ulet tė kancerit tė zorrėve, tė kancerit pankreatik dhe madje edhe tė kancerit tė kokės apo nė qafė.
Djathė i pjekur nė skarė me salcė domateje, vezė tė skuqura me domate tė gatuara etj.
Gjėja qė kanė tė pėrbashkėt ushqime tė tillė ėshtė domatja.
Duket se ka njė marrėdhėnie tė anasjelltė ndėrmjet sasisė sė domateve dhe produkteve qė pėrmbajnė domate (si salcė dhe makaronat) qė ju hani me rrezikun e zhvillimit tė kancerit tė mushkėrive dhe tė stomakut, si dhe mundėsisht atij tė pankreasit, tė zorrės sė trashė dhe tė rektumit, tė ezofagut, tė gojės, tė gjoksit dhe tė mitrės, sipas njė hulumtimi nga Journal of the National Cancer Institute.
Likopeni ėshtė antioksidanti qė luan mė tepėr rol nė kėtė drejtim dhe ėshtė ndoshta kompleksi mė i rėndėsishėm nė domate, por nuk ėshtė i vetmi i dobishėm.