Ishte viti 1989. Nė Universitetin Politeknik i Tiranės (UPT) ndodhi njė ngjarje historike: lidhja e parė e Shqipėrisė me internetin.
Katedra e informatikės nė UPT realizoi njė lidhje internet me Universitetin e Pizės nė Itali. Ky ishte i pari hap eksperimental qė e prezantoi Shqipėrinė me revolucionin e internetit.
Megjithatė, interneti komercial nė Shqipėri do ta niste rrugėtimin vetėm nė vitin 1995, falė njė serveri tė instaluar nga shoqėria "Infosoft", por qė pėrfaqėsonte njė formė elementare tė lidhjes. Mesazhet drejt rrjetit grumbulloheshin tė gjitha dhe dėrgoheshin me intervale tė caktuara drejt Italisė, prej nga mė pas bėhej shpėrndarja pėrfundimtare.
Nė vitin 1996, UNDP mundėsoi njė server interneti pėr organizatat jo-fitimprurėse. Por, shpėrndarja masive e shėrbimit nisi vetėm pas vitit 1997. Fillimisht disa operatorė privatė e mė pas "Albtelecom", pėrmes shėrbimit dial up, ofronin shėrbim interneti nėpėr banesa dhe zyra.
Internet-kafeja e parė nė Shqipėri ėshtė hapur nė vitin 1999 dhe tarifat ishin mjaft tė larta, deri nė 500 lekė/ora. Gjatė viteve nė vazhdim internet-kafetė do tė ishin ndėr bizneset mė nė modė. Numri i tyre u rrit ndjeshėm dhe tarifat gradualisht ranė deri nė 100 lekė/ora. Por, deri nė vitin 2005 pėrhapja e internetit ishte shumė modeste. Pėr shkak tė investimeve tė pakta, deri nė vitin 2005 internetin vlerėsohet se e pėrdornin mė pak se 5% e shqiptarėve, shumica nė internet-kafe.
Vitet nė vijim sollėn njė rritje me ritme shumė mė tė larta tė pėrdorimit tė internetit. Mbėshtetur nė tė dhėnat mė tė fundit, Autoriteti i Komunikimeve Elektronike dhe Postare vlerėson se janė gati 2.2 milionė shqiptarė qė pėrdorin internetin me brez tė gjerė nga rrjetet e lėvizshme, ndėrsa numėrohen rreth 280 mijė abonentė me linja fikse.
Domaini i parė, upt.alShqipėria u pajis me njė zonė tė vetėn domainesh nė vitin 1992, me zonėn ".al". Po atė vit, u regjistrua edhe domaini i parė nė kėtė zonė. Domaini i takonte Universitetit Politeknik tė Tiranės dhe adresa ishte "upt.al".
Mbėshtetur nė tė dhėnat mė tė fundit nga AKEP, nė fund tė vitit tė kaluar numri total i domaineve tė regjistruar nė Shqipėri ka arritur nė pak mė shumė se 18 mijė. Rritja e pėrdorimit tė internetit dhe liberalizimi i procedurave tė regjistrimit ka sjellė rritje tė lartė tė domaineve nė zonėn shqiptare gjatė viteve tė fundit. Vetėm vitin e kaluar, u regjistruan rreth 5800 tė tillė.
Aktualisht, regjistrimi i domaineve mund tė bėhet nė shtatė kompani tė akredituar nga AKEP pėr kėtė funksion. Regjistrimi fillestar i njė domaini bėhet pėr njė periudhė pesėvjeēare, pėr tė cilėn ēdo regjistrues parapaguan nė AKEP njė tarifė prej pesė mijė lekėsh.
Shėrbimi i regjistrimit tė domaineve mund tė ofrohet nga ēdo kompani e teknologjisė sė informacionit dhe komunikimit, duke u akredituar mė parė nė AKEP. Deri mė sot, AKEP ka akredituar shtatė operatorėt pėr ofrimin e kėtij shėrbimi.