Dielli ėshtė njė yll qė ėshtė i vendosur nė hapėsirė dhe ėshtė larg nga toka vetėm aq sa ėshtė e nevojshme. Sepse, po tė afrohej dielli mė afėr nesh, do tė ishte shumė nxehtė dhe po tė ishte shumė larg prej nesh, atėherė do tė vdisnim nga tė ftohtit.
Tė gjitha yjet nė univers janė tė rrumbullakėt edhe pse ne shpesh i paraqesim si tė ndryshėm, pėr shkak se nė imagjinatėn tonė, yjet kanė cepa. Dielli ėshtė njė yll i mesėm, sepse ka yje qė janė mė tė mėdhenj se ai, por edhe mė tė vegjėl, pėr shembull, tė tilla si planeti ynė. Edhe pse 100 sfera tokėsore do tė mund tė pėrshtateshin nė njė diell, prapė se prapė, ylli Aldebaran ėshtė mė i madh se ai pėr 39 herė, por qė nuk ėshtė ylli mė i madh nė univers.
Njollat e zeza mbi tė, janė njolla diellore dhe secila prej kėtyre njollave ėshtė aq e madhe sa toka jonė. Njollat janė pak mė tė ftohta dhe pėr kėtė arsye janė tė zeza dhe jo tė verdha. Ato janė aktive dhe vazhdimisht shfaqen dhe zhduken.
As dielli nuk ka ekzistuar gjithmonė atje. Ai ėshtė krijuar nga njė pėrzierje e pluhurit dhe gazit nga tė cilat janė formuar gunga tė vogla. Mė vonė, kur ato u bashkuan tėrėsisht, ėshtė formuar njė top i madh i cili u ndez tėrėsisht dhe filloi tė digjet dhe tė shndrisė. Ai top qė ne tani e quajmė diell, ka sipėrfaqen me temperaturė shumė tė lartė, rreth 5505 gradė, kurse njerėzit vėshtirė se durojnė nxehtėsinė mbi 40 gradė.
Dielli ėshtė nė vitet e mesme tė jetės sė tij, nuk ėshtė mė i ri por jo edhe i vjetėr. Disa shkencėtarė qė kanė studiuar yjet, thonė se yjet mund tė jetojnė 10 miliardė vite, pra dielli do tė na ngroh edhe shumė kohė para se tė zhduket.