Nėnat bartin ADN-nė e fėmijėve nė tru.

Pasi tė bėheni nėnė, fėmijėt tuaj nė fakt nuk do tė largohen kurrė nga ju.

Duket se nėnat bartin ADN-nė e fėmijėve tė tyre nė tru pėr njė kohė tė gjatė, pasi qė ata tė kenė dalė nga mitra, ndėrsa ADN-ja mashkullore mund tė ekzistojė nė tru, madje edhe kur femrat kanė ndarė mitrėn me vėllezėr.

Studimi ka vėzhguar trutė e 59 femrave qė kanė vdekur, ndėrsa ėshtė zbuluar qė madje 63 pėr qind prej tyre brenda trurit kanė pasur ADN-nė e fetusit, i cili ka mundur tė vijė vetėm nga mashkulli. Edhe pse ADN-ja ishte pėrhapur nė zona tė ndryshme tė trurit, pse-ja mė e madhe gjendej nė hipokampus, nė pjesėn brenda sė cilės mblidhen kujtimet, si dhe nė pjesė tė trurit qė kanė ndikim nė ndjenjėn e perceptimit dhe kuptimit tė gjuhėve.

ADN-ja e prindėrve kombinohet dhe gėrshetohet nė mėnyrė qė tė krijojė njė person krejtėsisht tė ri, por studimi qė e kanė botuar hulumtuesit e Universitetit Uashington dhe Qendrės pėr hulumtim tė kancerit Fred Hutchinson, ka zbuluar se njė gjė e tillė nuk ėshtė krejtėsisht e vėrtetė.

Nėnat e pranojnė ADN-nė nga fėmijėt e tyre, por ajo qė ėshtė befasuese, edhe nga fetuset e mėparshme qė kanė qenė nė mitėr.