Ora e ADN-sė mund ta parashikojė se sa kohė do tė jetoni.

Derisa njerėzit plaken, ndryshimet kimike zhvillohen nė ADN-nė e tyre. Tani shkencėtarėt e kanė zbuluar njė lidhje reciproke nė mes tė kėtyre ndryshimeve kimike dhe jetės sė njė personi.

"Ky hulumtim i ri e rrit tė kuptuarit tonė pėr jetėgjatėsinė dhe plakjen e shėndetshme," tha hulumtuesi kryesor, prof. Ian Deary, nga Qendra pėr Plakje Kognitive dhe Epidemiologji Kognitive nė Universitetin e Edinburghut nė njė njoftim pėr shtyp.

"Ėshtė emocionuese meqė kjo e ka identifikuar njė tregues tė ri tė plakjes, gjė qė e pėrmirėson parashikimin e jetėgjatėsisė mbi kontributin e faktorėve si pirja e duhanit, diabeti, dhe sėmundjet kardiovaskulare," tha ai.

Hulumtuesit nga Universiteti i Edinburghut dhe kolegėt nga Australia dhe Shtetet e Bashkuara e analizuan gjakun nga 5,000 individė pėr periudha deri nė 14 vjet. Ata e sollėn nė zero ndryshimin kimik tė njohur si metilim, i cili mund tė ndikojė nė atė se si gjenet aktivizohen ose fiken, transmeton Koha.net. Metilimi pėrkeqėsohet me kalimin e kohės nė tė gjithė gjenomin e personit dhe mund tė pėrdoret pėr ta matur moshėn biologjike.

Nė katėr studime, shkencėtarėt e krahasuan moshėn biologjike tė personit me moshėn aktuale tė tij ose saj. Ekipi zbuloi se njerėzit mosha biologjike e tė cilėve ishte mė e madhe se mosha e tyre aktuale kishin mė shumė tė ngjarė tė vdisnin mė shpejt se ata mosha aktuale biologjike e tė cilėve ishte e njėjtė.

Korrelacioni rezultoi i vėrtetė edhe pasi shkencėtarėt llogaritėn edhe rreziqet tjera shėndetėsore, duke pėrfshirė pirjen e duhanit dhe sėmundjet kardiovaskulare. Shkencėtarėt i raportuan gjetjet e tyre nė Genome Biology.