Kėta shkencėtarė kanė zbuluar njė mekanizėm me anė tė tė cilit patogjenėt brendaqelizorė mund ta ndėrpresin njėrin nga armėt kryesore tė organizmit kundėr tyre: monoksidin e azotit. Hulumtuesit vėrejtėn se mikrobet e bllokojnė prodhimin e monoksidit tė azotit duke shkatėrruar makinerinė biokimike tė cilėn e shfrytėzojnė qelizat imune, makrofagjet, pėr prodhimin e kėsaj substance.
Makrofagjet janė tanket e sistemit imun, tė cilat i sulmojnė dhe i gėlltisin bakteret dhe parazitėt, pastaj i tretin me anė tė enzimave dhe i helmojnė me monoksid azoti. Megjithatė, disa patogjenė, siē janė shkaktarėt e tuberkulozit dhe toksoplazmosės, mund tė zhvillohen dhe tė proliferojnė brenda makrofagjeve. Pėr ta bėrė kėtė, kėto patogjenė brendaqelizorė ēbllokojnė njė arsenal armėsh mbrojtės tė organizmit dhe nė kėtė mėnyrė e kundėrsulmojnė makrofagun me armėt e veta.
Fokusimi i shkencėtarėve nė kėtė studim, ka qenė roli tė cilin e luajnė mikroorganizmat nė aktivizimin e makrofagjeve nė prodhimin e enzimės sė quajtur arginazė. Arginaza prodhohet vetvetiu nė makrofagje, mirėpo ajo shfaqet vetėm nė raste shumė specifike, pėrfshirė edhe rastet kur makrofagjet mund tė prodhojnė shumė monoksid azoti.
Megjithėse kemi zbuluar vetėm bazėn e mekanizmit, ky studim sugjeron se mund tė jetė i mundshėm zhvillimi i barnave tė cilat do ti bllokojnė patogjenėt e tillė pėr pėrmbysjen biokimike, duke kthyer prodhimin e monoksidit tė azotit dhe duke i fuqizuar makrofagjet pėr ti luftuar invaduesit, thotė njėri nga shkencėtarėt.